Ateities sąvartynai – be plastiko

Šiuo metu plastiko pramonės sektoriuje jau galima įžvelgti bendrų, gamintojų taikomų, tendencijų.

Pirma šiandien turime gyventi su nauja bendra tendencija – perdirbimui tinkamo plastiko paklausa viršija pasiūlą. Tą patvirtino ir rugsėjo 19 d. į tarptautinę projektų planavimo sesiją „ECP4 Info Day & B2B Meetings“ Vilniuje susirinkusios užsienio ir Lietuvos plastiko sektoriaus įmonės. Lietuvos įmonių atstovai kalba apie tai, kad jau mokame puikiai pagaminti, turime įsigijępažangias plastiko liejimo mašinas, tačiau stinga pačios plastiko žaliavos, ypač pramoninėje gamyboje.

Pagrindinis perdirbamo plastiko šaltinis – tai plastikų pramonėje susidarančios pramoninės atliekos arba aiškias surinkimo ir rūšiavimo sistemas turinčios atliekų rūšiavimo įmonės. Toks plastikas lengvai pasiduoda perdirbimui ir tolesniam panaudojimui ir yra kokybiška antrinė žaliava, savo savybėmis neatsiliekanti nuo pirminės. Geras to pavyzdys – 2016 m. Lietuvoje pradėjusi veikti užstato sistema, atvėrusi galimybę efektyviai tvarkyti PET ir iš kokybiškos žaliavos gaminti naujus tos pačios paskirties plastiko gaminius.

Tačiau plastiko perdirbimas neapsiriboja tuo, kad iš panaudoto plastikinio butelio ar kitos taros pagaminamas naujas toks pats produktas. Kiti pramonės segmentai Europoje taip pat žengia ta pačia kryptimi ir ryškų vaidmenį čia vaidina automobilių ir statybos pramonė.

Statybos pramonėje putų polistirolo atliekos sėkmingai suranda antrą gyvenimą profilių gamyboje, PVC ir PP atliekos naudojamos gaminant kanalizacijos vamzdžius ir perdangų elementus.

Automobilių pramonėje antrinis plastikas sėkmingai naudojamas siekiant palengvinti bendrą automobilio svorį, o kartu ir kuro sąnaudas. Vadinamoji sumuštinio technologija, gaminant atskirus mazgus ir detales, leidžia panaudoti iki 80–90% antrinio plastiko vidiniame detalės sluoksnyje, kuris po to užliejamas pirmine medžiaga. Vartotojas vizualiai nemato skirtumo, kai automobilio mazguose, bamperiuose, duryse, salono detalėse esama antrinio perdirbto plastiko.

Kokybiško antrinio plastiko žaliavos trūksta visoje Europoje, todėl negalėdamos įsigyti pakankamo jo kiekio, didesnės kompanijos organizuoja savo nuosavą žiedinę ekonomiką, kur antrinę žaliavą surenka, perdirba ir naudoja savo gamyklose.

Pasirenkamas ir kitas kelias – jungtis prie konsorciumų ar klasterių, kur privatus kapitalas tiesiog pasiskirsto vaidmenimis – vieni antrinį plastiką renka, kiti perdirba, treti panaudoja. Prieš dvejus metus susikūręs Lietuvos plastikų klasteris sujungė pažangiausių šios šakos įmonių pajėgas ir padėjo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijai (LINPRA) tapti Europos plastikų gamintojų asociacijos EuPCbei Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platformos ECP4 nare, įmonėms savo darbu pavykoprasimušti į didžiąsias Europos rinkas.

Pernai priimtasEuPC memorandumas „Nulis plastiko sąvartynuose iki 2025“jau virsta konkrečiais veiksmų planais ir praktiniais patarimais, kaip padidinti antrinio plastiko surinkimą ir panaudojimą naujuose plastiko gaminiuose. Šią vasarą Madride vykusioje metinėje EuPC konferencijoje buvo nuolat akcentuojama žiedinės ekonomikos, kuriai priklauso ateitis, svarba. Ji iš pagrindų keičia linijinį gamybos būdą, kai iš žaliavos pagamintas gaminys vėliau tampa atlieka.

Šiandien lyderiaujančios automobilių ir transporto priemonių gaminimo kompanijos, statybos, pakuočių pramonės ir kitų segmentų atstovai yra išsikėlę aiškius, ambicingus tikslus ir imasi konkrečių žingsniųpereiti prie žiedinės ekonomikos, kur plastiko atliekos sėkmingai gyvena ir antrą, ir trečią gyvenimus. Jos surenkamos, perdirbamos, ir tampa žaliava, sėkmingai naudojamagaminant naujus gaminius iš jau naudoto plastiko.

Lietuva europiniame kontekste yra matoma kaip turinti didelį plastikų pramonės potencialą, tačiau esama ir tam tikrų trukdžių, ribojančių šios pramonės šakos spartesnę plėtrą. Antra vertus, tai puiki proga išnaudoti esamas galimybes – pavyzdžiui, visiškai laisva verslo niša Lietuvoje yra formų gamyba plastiko mašinoms.

Tokias formas mūsų šalies plastiko pramonės įmonės perka užsienyje, išleisdamos joms daugiau kaip 20 mln. Eur kasmet. Reikia pripažinti, kad didelių pasaulinių kompanijų keliamus reikalavimus trukdo patenkinti ir kol kas ribotas mūsų plastikų pramonės įmonių techninis lygis, procesų inžinierių ir formų konstruktorių trūkumas. Jau daugiau nei 10 metų kalbame su profesinių mokyklų atstovais, tačiau nei vienoje profesinio mokymo įstaigoje nėra ruošiami plastiko liejimo mašinų operatoriai.Tačiau yra ir paprasčiau išsprendžiamų klausimų. Pavyzdžiui, kai kurios Lietuvos plastiko įmonės galėtų tiekti plastiko komponentus augančiai Europos automobilių pramonei, jei tik investuotų daugiau laiko ir lėšų susitvarkydamos vadybinius procesus ir įgydamos reikiamus europinius sertifikatus.

Komentaro autorius – Rimantas Damanskis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas