Ateities sąvartynai – be plastiko

Publikuota: 2017-09-25
Asmeninio arch. nuotr.
svg svg
Asmeninio arch. nuotr.
LINPRA Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas

Europai, įskaitant ir Lietuvą, prognozuojamas ilgalaikis kasmetinis (iki 5%) plastikų pramonės augimas ir didesnis jos vaidmuo kuriant BVP. Europos plastikų pramonė kasmet pagamina produkcijos už 26 mlrd. Eur, o Lietuvos įmonių indėlis viršija 800 mln. Eur. Būtent todėl ES plastiko pramonės asociacijai (EuPC) priėmus memorandumą dėl plastikų taršos sumažinimo, jau imamasi konkrečių veiksmų, padedančių padidinti panaudoto plastiko surinkimą ir pakartotinai jį panaudoti gaminant plastiko gaminius.

Šiuo metu plastiko pramonės sektoriuje jau galima įžvelgti bendrų, gamintojų taikomų, tendencijų.

Pirma šiandien turime gyventi su nauja bendra tendencija – perdirbimui tinkamo plastiko paklausa viršija pasiūlą. Tą patvirtino ir rugsėjo 19 d. į tarptautinę projektų planavimo sesiją „ECP4 Info Day & B2B Meetings“ Vilniuje susirinkusios užsienio ir Lietuvos plastiko sektoriaus įmonės. Lietuvos įmonių atstovai kalba apie tai, kad jau mokame puikiai pagaminti, turime įsigijępažangias plastiko liejimo mašinas, tačiau stinga pačios plastiko žaliavos, ypač pramoninėje gamyboje.

Pagrindinis perdirbamo plastiko šaltinis – tai plastikų pramonėje susidarančios pramoninės atliekos arba aiškias surinkimo ir rūšiavimo sistemas turinčios atliekų rūšiavimo įmonės. Toks plastikas lengvai pasiduoda perdirbimui ir tolesniam panaudojimui ir yra kokybiška antrinė žaliava, savo savybėmis neatsiliekanti nuo pirminės. Geras to pavyzdys – 2016 m. Lietuvoje pradėjusi veikti užstato sistema, atvėrusi galimybę efektyviai tvarkyti PET ir iš kokybiškos žaliavos gaminti naujus tos pačios paskirties plastiko gaminius.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tačiau plastiko perdirbimas neapsiriboja tuo, kad iš panaudoto plastikinio butelio ar kitos taros pagaminamas naujas toks pats produktas. Kiti pramonės segmentai Europoje taip pat žengia ta pačia kryptimi ir ryškų vaidmenį čia vaidina automobilių ir statybos pramonė.

Statybos pramonėje putų polistirolo atliekos sėkmingai suranda antrą gyvenimą profilių gamyboje, PVC ir PP atliekos naudojamos gaminant kanalizacijos vamzdžius ir perdangų elementus.

Automobilių pramonėje antrinis plastikas sėkmingai naudojamas siekiant palengvinti bendrą automobilio svorį, o kartu ir kuro sąnaudas. Vadinamoji sumuštinio technologija, gaminant atskirus mazgus ir detales, leidžia panaudoti iki 80–90% antrinio plastiko vidiniame detalės sluoksnyje, kuris po to užliejamas pirmine medžiaga. Vartotojas vizualiai nemato skirtumo, kai automobilio mazguose, bamperiuose, duryse, salono detalėse esama antrinio perdirbto plastiko.

Kokybiško antrinio plastiko žaliavos trūksta visoje Europoje, todėl negalėdamos įsigyti pakankamo jo kiekio, didesnės kompanijos organizuoja savo nuosavą žiedinę ekonomiką, kur antrinę žaliavą surenka, perdirba ir naudoja savo gamyklose.

Pasirenkamas ir kitas kelias – jungtis prie konsorciumų ar klasterių, kur privatus kapitalas tiesiog pasiskirsto vaidmenimis – vieni antrinį plastiką renka, kiti perdirba, treti panaudoja. Prieš dvejus metus susikūręs Lietuvos plastikų klasteris sujungė pažangiausių šios šakos įmonių pajėgas ir padėjo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijai (LINPRA) tapti Europos plastikų gamintojų asociacijos EuPCbei Europos kompozitų, plastmasės ir polimerų apdorojimo platformos ECP4 nare, įmonėms savo darbu pavykoprasimušti į didžiąsias Europos rinkas.

Pernai priimtasEuPC memorandumas „Nulis plastiko sąvartynuose iki 2025“jau virsta konkrečiais veiksmų planais ir praktiniais patarimais, kaip padidinti antrinio plastiko surinkimą ir panaudojimą naujuose plastiko gaminiuose. Šią vasarą Madride vykusioje metinėje EuPC konferencijoje buvo nuolat akcentuojama žiedinės ekonomikos, kuriai priklauso ateitis, svarba. Ji iš pagrindų keičia linijinį gamybos būdą, kai iš žaliavos pagamintas gaminys vėliau tampa atlieka.

Šiandien lyderiaujančios automobilių ir transporto priemonių gaminimo kompanijos, statybos, pakuočių pramonės ir kitų segmentų atstovai yra išsikėlę aiškius, ambicingus tikslus ir imasi konkrečių žingsniųpereiti prie žiedinės ekonomikos, kur plastiko atliekos sėkmingai gyvena ir antrą, ir trečią gyvenimus. Jos surenkamos, perdirbamos, ir tampa žaliava, sėkmingai naudojamagaminant naujus gaminius iš jau naudoto plastiko.

Lietuva europiniame kontekste yra matoma kaip turinti didelį plastikų pramonės potencialą, tačiau esama ir tam tikrų trukdžių, ribojančių šios pramonės šakos spartesnę plėtrą. Antra vertus, tai puiki proga išnaudoti esamas galimybes – pavyzdžiui, visiškai laisva verslo niša Lietuvoje yra formų gamyba plastiko mašinoms.

Tokias formas mūsų šalies plastiko pramonės įmonės perka užsienyje, išleisdamos joms daugiau kaip 20 mln. Eur kasmet. Reikia pripažinti, kad didelių pasaulinių kompanijų keliamus reikalavimus trukdo patenkinti ir kol kas ribotas mūsų plastikų pramonės įmonių techninis lygis, procesų inžinierių ir formų konstruktorių trūkumas. Jau daugiau nei 10 metų kalbame su profesinių mokyklų atstovais, tačiau nei vienoje profesinio mokymo įstaigoje nėra ruošiami plastiko liejimo mašinų operatoriai.Tačiau yra ir paprasčiau išsprendžiamų klausimų. Pavyzdžiui, kai kurios Lietuvos plastiko įmonės galėtų tiekti plastiko komponentus augančiai Europos automobilių pramonei, jei tik investuotų daugiau laiko ir lėšų susitvarkydamos vadybinius procesus ir įgydamos reikiamus europinius sertifikatus.

Komentaro autorius – Rimantas Damanskis, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) Plastiko ir gumos pramonės komiteto pirmininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

„Rosneft“ vadovas: „Urals“ naftos kainai Europa įtakos neturi

Igoris Sečinas, bendrovės „Rosneft“ generalinis direktorius, pirmadienį pareiškė, kad Azijos šalys tapo...

Verslo aplinka
2023.02.06
„Paysera“ iš „SPG Group“ įsigijo saulės ir vėjo jėgaines Vilkaviškio rajone 1

Finansinių technologijų bendrovė „Paysera Lietuva“ iš įmonės „SPG Group“ už neskelbiamą sumą įsigijo 1,5...

Energetika
2023.02.06
Protestuojantys ūkininkai prašo teisingiau diferencijuoti žaliavinio pieno kainas

Pieno gamintojai, prašantys teisingiau diferencijuoti žaliavinio pieno kainas, nusiteikę savo produkcija...

Pramonė
2023.02.06
2022 m. „Amber Grid“ EBITDA sumažėjo 9,4%

Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ kartu su kontroliuojama įmone dujų birža „GET Baltic“,...

Energetika
2023.02.06
„Litgrid“ pernai patyrė per 49 mln. Eur grynąjį nuostolį 1

2022 m. Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė, neaudituotais duomenimis, patyrė 49,4 mln. Eur grynąjį...

Energetika
2023.02.06
Lustų pardavimai 2022 m. buvo rekordiniai

Lustų pasauliniai pardavimai 2022-aisiais pasiekė iki tol neregėtas apimtis, nepaisant to, kad praėjusių metų...

Inovacijos
2023.02.06
„Invega“ stabdo paskolas nukentėjusiems nuo Kinijos veiksmų: iš 130 mln. Eur paskolų suteikta už 3 mln. Eur 1

Įmonės turi dar 11 dienų pateikti paraišką „Invegai“ dėl paskolos nuo Kinijos veiksmų nukentėjusiam verslui.

Gazelė
2023.02.06
K. Navickas: pieno gamintojams turėtų padėti ir savivalda, ir perdirbėjai

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad dėl sparčiai mažėjančių žaliavinio pieno kainų kenčia tiek...

Pramonė
2023.02.06
Vokietijos pramonės užsakymų portfelis gruodį stipriai atsigavo

Vokietijos pramonės užsakymų portfelis gruodį stipriai atsigavo, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs...

Pramonė
2023.02.06
Vėjo elektrinės pagamino beveik pusę lietuviškos elektros, didmeninė kaina mažėjo 11%

Sausio 30–vasario 5 d. vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų...

Energetika
2023.02.06
Belgija vėlina senų branduolinių reaktorių uždarymo terminą 1

Belgija planuoja dar bent vienai žiemai pratęsti trijų branduolinių reaktorių, kuriuos ketinta uždaryti 2025...

Energetika
2023.02.06
„Green Genius“ tiki sėkme jūrinio vėjo parko aukcione, bet stebi ir politikų siunčiamus signalus Premium

Pastatyti ir prie tinklo prijungti pirmąjį Lietuvos jūrinio vėjo parką, kurio galia sieks 700 MW, kainuos...

Energetika
2023.02.06
1 mlrd. Eur Lietuvos ekonomikai: kokios paramos galima kreiptis energiniam persitvarkymui Premium

Iš 1 mlrd. Eur paketo finansinės paramos žalesnei ekonomikai ir energiniam persitvarkymui skatinti yra...

Gazelė
2023.02.06
Pirmieji cukraus pramonės Lietuvoje žingsniai Premium

Mūsų dienomis nuvertėjęs ir pusiau keiksmažodžiu tapęs žodis „runkelis“ kur kas arčiau žemės buvusioje...

Laisvalaikis
2023.02.05
Rengiama Atsinaujinančių energijos išteklių direktyva kelia sumaištį

Europos Parlamento rengiamoje Atsinaujinančios energijos direktyvoje (REDIII) netikėtai atsiradus „pirminės...

Energetika
2023.02.05
Beveik 37 mln. Eur sutarties nepasirašęs rangovas gali prarasti 100.000 Eur garantiją 6

Strategiškai svarbios elektros linijos Vilnius–Neris statybos konkursą laimėjusi ir 36,8 mln. Eur vertės...

Statyba ir NT
2023.02.05
K. Navickas sieks, kad žaliavinio pieno supirkimo kainos būtų indeksuotos 9

Dėl ženkliai kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų susidariusi padėtis pieno sektoriuje bus sprendžiama...

Pramonė
2023.02.05
Europoje – „stop“ ženklas rusiškiems naftos produktams

Savaitgalį įsigaliojo ES sankcijos rusiškiems perdirbtos naftos produktams. Šis draudimas gali tiesiogiai...

Kremliaus agresija
2023.02.05
Ministerija: pernai vėjo elektrinės pagamino trečdaliu daugiau energijos 1

Praėjusiais metais Lietuvos vėjo elektrinių galia, palyginus su 2021 m., išaugo trečdaliu, šeštadienį pranešė...

Energetika
2023.02.04
„Kormotech“ vadovas: apie augimą karo sąlygomis ir gamybos plėtrą Lietuvoje

Rusijai užpuolus Ukrainą, šalyje pirmaujanti ėdalo augintiniams gamintoja „Kormotech“, kuri valdo ir gamyklą...

Pramonė
2023.02.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku