Socialinis modelis: taip krito korta
Galbūt laikui bėgant daug kas paaiškės, dabar tik galima spėlioti, kad socialiniam modeliui atsirasti buvo susiklosčiusios tam tikros aplinkybės: nepatyrusi ministrė, kai kurių ministerijos vadovų ambicijos, valstybės tarnautojų noras užsidirbti papildomai ir pan.
„Verslo žinios“ dar 2013 m. rengdamos interviu su Audriumi Bitinu, tuomet ėjusiu socialinės apsaugos ir darbo viceministro pareigas, išgirdo apie tai, kad laikas liautis lopius Darbo kodeksą, kuris nebeatitinka nei darbuotojų, nei darbdavių poreikių. Tačiau šį darbą dera atlikti kompleksiškai, peržiūrint visą socialinę sistemą, kad keičiant darbo santykius neatsirastų skylių užimtumo, socialinio draudimo sistemose, kad mažėtų skurdas.
Pono Bitino įsitikinimu, tokį kompleksinį pasiūlymą turėtų parengti neutralūs žmonės – mokslininkai, neatstovaujantys nei dirbantiesiems, nei darbdaviams. Tačiau kieno idėja perkurti visą socialinę sistemą, viceministras neatskleidė.
2013 m. rugpjūtį buvo patvirtintas ES lėšomis finansuojamas projektas, kuris numatė už 1,5 mln. Eur „sukurti tvaresnį Lietuvos socialinį modelį, sukuriant ir įdiegiant stebėsenos sistemą, kuri leistų analizuoti gyventojų užimtumo ir demografijos įtakos pokyčius valstybiniam socialiniam draudimui ir pensijų sistemai“. Teisę sukurti Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį-administracinį modelį viešajame pirkime laimėjo Vilniaus universiteto mokslininkai drauge su partneriais iš Mykolo Romerio universiteto. Prie jų prisidėjo ministerijos darbuotojai.
Žinia, sukurtą modelį buvo galima padėti į stalčių. Ir toje pačioje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, ir kitose įvairių studijų ar tyrimų, kartais kainavusių kur kas daugiau, būtų galima suskaičiuoti ne vieną dešimtį. Bet su socialiniu modeliu buvo kitaip – kilo žiniasklaidos susidomėjimas. Premjeras Butkevičius, iš pradžių atsiribojęs nuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakytos studijos, vėliau ėmė pritarti socialinei pertvarkai. Tiek aistrų sukėlusio projekto ligi tol nebuvo.
Kas, ką ir kokiais svertais veikė, turėtų paaiškėti ateityje. Deja, dėl prasto komunikavimo projektas virto nesėkme ir Socialdemokratų partijai iš dalies lėmė pralaimėjimą rinkimuose, o p. Butkevičiui – partijos vadovo postą.
Vis dėlto, palikus šio dokumento atsiradimo istoriją nuošalėje, dera įvertinti: buvo atliktas sudėtingas bei naudingas darbas ir protingi politikai turėtų pasinaudoti sukaupta ir apibendrinta medžiaga. Tarkim, kad ir dėl paslaugų čekių naudojimo, kurie, prognozuojama, pirmaisiais metais ištrauktų iš šešėlio apie 6.000 asmenų. Arba peržiūrėti, ką Lietuvai duotų Suomijos taikoma mokesčių kredito sistema individualių gyvenamųjų namų statybai. Ar užsienio praktika, kai užsiregistravusieji darbo biržoje turi atlikti darbo paieškos veiksmus – užpildyti CV, dalyvauti pokalbiuose dėl darbo, dalyvauti diskusijose ir seminaruose, o jų neatlikus būtų mažinama pašalpa.
Portale socmodelis.lt viskas yra. Beje, mokslininkai yra suskaičiavę ir kiek papilnėtų „Sodros“ biudžetas, jeigu į socialinio draudimo sistemą būtų įtraukti smulkieji ūkininkai – beveik 200 mln. Eur.
