Sukakties proga atgimsta „Lituanika“

Paklaustas, kodėl vėl ryžosi bristi į tą pačią balą, juolab kad panašių renginių netrūksta, verslininkas sako: „Ne viską gyvenime reikia matuoti pinigais ar sveiku protu. Kartais jausmai ir prisiminimai nuveda kitu keliu.“

Jaunystėje ir pats neretai į rankas gitarą paimdavęs p. Miknevičius pasakoja apie festivalio atgaivinimą rimtai mąstęs keletą metų: „Prieš porą metų galutinai supratau, kad turiu atlikti šią misiją. 1985, 1986, 1987, 1988 m. Vilniuje ir 1989 m. Trakuose per Pasaulio lietuvių jaunimo dienas rengiamas roko festivalis anuomet buvo reikšmingas įvykis, todėl nesinorėtų, kad jis nugrimztų į praeitį. 30 metų sukaktis – gera proga jį prisiminti, kitos tokios gali tekti ilgai laukti.“

Vietoj bausmės – patarimas

Festivalio pavadinimas taip pat turi istoriją. Raidę C pavadinime pakeisti į K roko muzikos gerbėjams, sugalvojusiems įkurti vadinamąjį interklubą, patarė aukšti valdžios pareigūnai, idant būtų išvengta sąsajų su legendiniais nepriklausomos Lietuvos lakūnais Dariumi ir Girėnu, 1933-iaisiais lėktuvėliu „Lituanica“ perskridusiais Atlantą ir žuvusiais netoli gimtinės sienos. „Taigi galime tvirtinti, kad pakankamai drąsių ir supratingų žmonių buvo ir tuometinėse valdžios struktūrose. Juk už tokius dalykus mus galėjo nubausti“, – šypsosi p. Algimantas. Pakeitę pavadinimą klubo nariai gavo leidimą Vilniuje surengti roko muzikos festivalį, kuriame galėtų dalyvauti ne tik Sovietų Sąjungos, bet ir užsienio šalių roko muzikos žvaigždės.

Pasak p. Miknevičiaus, gūdžiais sovietmečio laikais festivalio „Lituanika“ renginiai buvo tikras sprogimas: Vilniaus koncertų ir sporto rūmai vos sutalpindavo norinčiuosius pasiklausyti geriausių Sovietų Sąjungos grupių ir svečių iš užsienio. Pasak p. Miknevičiaus, iš viso koncertuose (įskaitant pirmąjį festivalį, 1985 m. vykusį Vidaus reikalų ministerijos kultūros ir sporto rūmuose, ir 1989 m. renginį Trakuose) apsilankė per 70.000 žmonių – tais laikais tai buvo milžiniški skaičiai.

Sieja su laisvės troškimu

„Po 1980 m. Tbilisio festivalio Sovietų Sąjungos roko muzikoje buvo visiškas štilis, mes pamėginome šią muziką prikelti. Tai reiškė dar daugiau – vieną iš pusiau legalių būdų būti laisviems, – pasakoja p. Miknevičius. – Roko muzikantai visada buvo laisviausi žmonės, nebijantys išeiti į priekį ir pasakyti daugiau nei kiti. Festivalis jiems reiškė kovą už teisę kalbėti nuo scenos ir neatlikti privalomųjų kūrinių, kuriuos nurodydavo partija ir vyriausybė.“

Rusijos grupės „Akvarium“, „Kino“, „Nautilus Pompilius“, „Avia“ „Bravo“, „Brigada S“, DDT, „Aukcion“, latvių kolektyvai „Lyvi“, „Jumprava“, Gunaro Grapso grupė – šiuos muzikantus lietuviams padėjo prisivilioti žinomas Rusijos muzikos žurnalistas Artiomas Troickis. Jis instinktyviai jautė, kurie neseniai iš rūsių išlipę Sovietų Sąjungos roko muzikantai turi talentą, o kurie – ne. „Ruošdamiesi savo renginiui, daug keliavome po kitus festivalius – buvome Tartu, Sankt Peterburge, Maskvoje. Viename šių festivalių susipažinome su A. Troickiu ir susidraugavome. Įdomi detalė: atlikėjų festivaliui jis ieškodavo be atlygio“, – prisimena p. Algimantas.

Iš senųjų festivalio dalyvių Rusijai atstovaus tik Borisas Grebenščikovas su savo grupe „Akvarium“. Taip pat rengėjams pavyko pasikviesti žinomą Rusijos roko atlikėją Andrejų Makarevičių iš „Mašina vremeni“. „Šie muzikantai kažkodėl nedalyvavo tuometiniuose festivaliuose – nežinau, kodėl taip išėjo. Vladimiro Putino politikai nepritariantis A. Makarevičius kitaip mąsto ir nebijo to garsiai sakyti, todėl džiaugiamės, kad pavyko jį prisikviesti. Tik gaila, kad jis atvyks be grupės. Tačiau tai nereiškia, kad scenoje A. Makarevičius bus vienas. Planuojama, kad jis dainuos su kitais festivalio dalyviais. Muzikantai rengia daugybę įdomių projektų, tačiau nenorėčiau atskleisti per daug detalių – žiūrovams patinka siurprizai“, – teigia p. Algimantas.

Rengia staigmenas

Bene didžiausią staigmeną ruošia Vladimiras Čekasinas: muzikantas ketina į visumą sujungti kompiuterinę grafiką, džiazo ir roko muziką. Šiame jo projekte sutiko dalyvauti Marijus Mikutavičius, Saulius Urbonavičius-Samas ir kiti atlikėjai.

Dvi dienas vyksiančio festivalio scenoje gros „Antis“, „Rebelheart“, „Bix“, „Katedra“ ir kiti, specialiai šiam renginiui susiburs grupė „Airija“. Daugiau informacijos apie festivalio programą – „Lituanikos“ feisbuko paskyroje.

Pirmosios žinios apie festivalį pasirodė visai neseniai, tačiau organizaciniuose rūpesčiuose p. Algimantas skendi jau dvejus metus – tariasi su Lietuvos ir užsienio muzikantais, ieško rėmėjų ir t. t. „Anuomet su manimi festivalį sykiu kartu organizavęs Mindaugas Černiauskas tapo vienuoliu, todėl teko ieškoti kitų žmonių pagalbos. Norinčiųjų padėti yra nemažai ir visiems jiems esu labai dėkingas. Ypač dėkingas Šaulių sąjungai – jos nariai sutiko saugoti renginio teritoriją savanoriškai“, – sako p. Miknevičius.

Apie atgimusio festivalio ateitį p. Miknevičius sako dar nenorintis galvoti, tačiau neatmeta galimybės, kad „Lituanikos“ legenda kada nors vėl bus prikelta, jei susiklostys palankios aplinkybės.