Kauno mokslininkai sukūrė išmanų pakabuką, stebintį senjorų sveikatos būklę
Senyvų žmonių stebėsenos sistemą sukūrė KTU mokslininkai, bendradarbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Geriatrijos klinikos mokslininkais. Ją sudaro stacionarūs davikliai, tvirtinami patalpoje bei nedideli, 3–5 cm aukščio įrenginiai (pakabukai), kuriuos reikia nešiotis su savimi. Užfiksavus žmogaus būsenos sutrikimą, įtariant jo griuvimą, siunčiamas signalas jo priežiūra besirūpinantiems asmenims.
„Naudojant šią sistemą, senyvo amžiaus žmonės gali ramiai ir saugiai gyventi savo namuose be nuolatinės slaugytojų ar giminaičių priežiūros. Sukurtos technologijos puikiai tinka ir klinikinio gydymo sąlygomis, gali būti diegiamos įvairiose geriatrijos paslaugas teikiančiose institucijose“, – tikina Egidijus Kazanavičius, KTU Informatikos fakulteto (IF) profesorius, Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius ir vienas iš sistemos kūrėjų.
Jis pabrėžia, kad visuomenė sparčiai sensta – Europos statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais ES buvo beveik 100 mln. gyventojų, vyresnių nei 65 metai. Tai yra 1 iš 5 arba 19,4% europiečių. Prognozuojama, kad 2070 m. jų dalis sieks net 29%. Daugėja ir pagyvenusių vienišų žmonių, liekančių visai be priežiūros.
Kūrė ligoniams
„Siekėme sukurti sistemą, kuri fiksuotų ligonio padėtį, kūno pozą, jo judėjimą patalpoje, – sako E. Kazanavičius. – Jeigu žmogui kažkas negerai, jis nugriūva ar atsitinka kokia kita nelaimė, pultelis fiksuoja ligonio griūtį ir signalas automatiškai keliauja nurodytu adresatu“.
Toks pagalbos iškvietimo prietaisas leidžia nustatyti ne tik asmens buvimo vietą ir griuvimo faktą, bet turi ir pagalbos iškvietimo mygtuką, suteikiantį galimybę nusiųsti prižiūrinčiam personalai pranešimą apie kritinę situaciją arba atšaukti pagalbos prašymą, jeigu viskas gerai.
Asmens vietą tiksliai nustatyti padeda Bluetooth Low Energy (BLE) principu veikiantis pakabukas. Jis leidžia identifikuoti stebimą asmenį ir jo buvimo vietą 1 metro tikslumu.
Visiškai įkrovus, pakabukas veikia apie tris savaites.
„Interneto ryšys yra pageidautinas, tačiau nebūtinas: pagalbos kvietimai ir pranešimai apie kritines situacijas gali būti siunčiami ir GSM ryšiu“, – pažymi E. Kazanavičius.
Tinka namams
Profesorius tikina, kad KTU ir LSMU mokslininkų sistema buvo kuriama galvojant apie jos panaudojimą gydymo įstaigose ir slaugos namuose, tačiau ji gal būti diegiama ir namuose. Tereikia pastatyti nedidelį serverį, kuriame įdiegta reikiama programinė įranga. Serverio funkciją, anot E. Kazanavičiaus, gali atlikti ir telefonas.
„Jis (serveris) kontaktuoja su mūsų pagamintu pulteliu (pakabuku) arba, pavyzdžiui, specialiu laikrodžiu, kuriame būtų įmontuoti reikiami davikliai. Jį mes taip pat esame pagaminę“, – sako mokslininkas.
Jo minėtas laikrodis panašus į jau esančius rinkoje: jis gali matuoti kraujospūdį, deguonies kiekį, taip pat žingsnių skaičių ir kai kuriuos kitus parametrus.
„Sakoma, kad ligonis geriausiai sveiksta namuose, todėl visada norima ligonį kuo greičiau kelti į namus. Šiandien mūsų sistema suintegruota taip, kad iš namų pagalbos signalą galima tiesiai nusiųsti gydančiam gydytojui, prižiūrinčiai ar slaugančiai kompanijai. Be to, mūsų sistema, lyginant su analogiškais sprendimais, jau esančiais rinkoje, yra gerokai pigesnė“, – teigia E. Kazanavičius.
Visgi jis pabrėžia, kad naudojant stacionarų serverį, veikiantį bevielio ryšio (Wi-fi) pagrindu, toli nuo stotelės nueiti negalima –maždaug iki 20 metrų patalpoje ar netoli nuo patalpos, kad žmogus dar būtų „matomas“.
Tačiau mokslininkai vysto ir kitokį šio prietaiso veikimo būdą, pagrįstą daiktų interneto technologijomis. Tokiu būdu žmogaus būsena gali būti stebima ir 2-2,5 km spinduliu.
„Tam galima panaudoti specialius maršrutizatorius (angl. gateway), – sako KTU IF profesorius. – Jie veiktų pasauliniame daiktų interneto tinkle „LoRa“, prie kurio kūrimo prisidedame ir mes. Nors šiuo atveju į patį tinklą vartotojas nebūtų įjungtas, tačiau pasinaudojant „LoRa“ standartu, pultelis (pakabukas) veiktų, o esant reikalui – būtų automatiškai iškviečiama medicinos pagalba“.
Ateityje mokslininkai šią sistemą planuoja praplėsti ir duomenų analitikos moduliu – siekiama, kad visa gaunama informacija patektų į duomenų analitikos serverį, kuriame galima suskaičiuoti, koks žmogaus aktyvumas, širdies ritmas, kalorijų suvartojimas. Taip būtų galima įvertinti riziką ir pasiūlyti geriausius sprendimus senjorams. Pavyzdžiui, galima būtų rekomenduoti mažiau judėti, arba daugiau, rinktis kitokį maistą ir t.t.
