RASTA (2509)

Laurynas Česūnas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras. Karolio Kalvaičio nuotr.
Įžvalgos
2026-03-20 14:36
L. Česūnas. Ko Ukraina moko Europą apie technologijų išgyvenimą

Gynybos technologijų įmonė gali pralaimėti karą dar nepasiekusi fronto linijos – jei jos algoritmai, gamybos planai ar darbuotojų tapatybės atsiduria netinkamose rankose. Per pastaruosius ketverius metus Ukraina išmoko šią pamoką kritikos ugnyje ir sukūrė vieną labiausiai mūšyje užgrūdintų intelektinės nuosavybės (IP) apsaugos ir operacinio saugumo (OPSEC) modelių Europoje.

6 min.
1
Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Įžvalgos
2026-03-13 10:04
E. Leontjeva. Kaip apversti požiūrį į verslą ir lobizmą

Kovo 11-oji primena nuostabų Lietuvos progresą, o drauge ir tas nepriklausomybės svajones, kurių taip ir nesugebėjome įgyvendinti. Verslas vis dar atrodo visuomenei kaip svetimkūnis, užribis ir kažkokia laukinė sritis, kurią kaip kokį kumelį reikia apkamanoti, sutramdyti ir pakinkyti. Vieno pamatinio dalyko, dėl ko skelbėme nepriklausomybę, mes taip ir nesupratome. Juk verslas – tai ne fragmentas, o mūsų nepriklausomybės pamatas, kai laisvi Lietuvos žmonės kasdien dirba savo darbus, kepa gyvenimo duoną, tarnauja vieni kitiems.

3 min.
6
Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė, dėstytoja. VU nuotr.
Įžvalgos
2026-03-12 15:58
Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė. Ką rodo Seimo pavasario sesijos ekonominės politikos prioritetai?

Seimas patvirtino 2026 m. pavasario sesijos darbų programą. Joje – šimtai įvairių teisėkūros iniciatyvų: nuo techninių pataisų iki ambicingų reformų. Tačiau pažvelgus į šį sąrašą iš šiek tiek didesnio aukščio, galima įžvelgti kelias aiškias ekonominės politikos kryptis, kurios artimiausiu metu formuos valstybės reguliavimą, mokesčių sistemą ir verslo aplinką.

4 min.
Linas Mickus, SEB Finansų rinkų departamento vyr. finansų analitikas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Įžvalgos
2026-03-09 14:21
L. Mickus. Ar Europoje matysime didėjančias palūkanų normas?

JAV ir Izraeliui pradėjus karinius veiksmus Irane, pastarasis atsakė smūgiais regiono energetikos infrastruktūrai. Taip pat buvo uždarytas pasaulio energetikos rinkai kritiškai svarbus Hormūzo sąsiauris, per kurį gabenama apie 20% pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) pasiūlos. Tai lėmė staigų naftos, jos produktų bei dujų kainų šuolį pasaulinėse rinkose. „Brent“ rūšies nafta per savaitę pabrango apie 40% ir peržengė 100 JAV dolerių už barelį ribą, o dujų kaina Europos rinkoje šoktelėjo 90% – virš 60 Eur/MWh.

3 min.
Tadas Jonušauskas, SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Įžvalgos
2026-03-06 11:00
T. Jonušauskas. Atsinaujinančios energetikos proveržis – akivaizdus

Atsinaujinančių energetikos išteklių (AEI) projektai Baltijos šalyse toliau sėkmingai palaiko ir stiprina ES žaliojo kurso kryptį. 2025 m. AEI pajėgumai Lietuvoje augo labiausiai iš visų Baltijos valstybių, o vartotojams tai reiškė mažesnes sąskaitas už elektros energiją. Kita vertus, daugėja signalų apie pokyčius – valstybės parama naujoms gyventojų saulės elektrinėms ima slūgti.

3 min.
1
Eglė Džiugytė, „Artea“ banko Finansų rinkų departamento vadovė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Įžvalgos
2026-03-02 12:48
E. Džiugytė. Po smūgių Iranui – ar nafta taps 2026-ųjų finansų rinkų lūžio tašku?

Pastarieji mėnesiai naftos rinkoje parodė, kaip greitai gali pasikeisti finansų rinkų naratyvas. Fundamentaliai pasaulinė pasiūla išlieka pakankama: JAV gavyba auga, OPEC+ disciplina ribota, o 2026 m. balanse vis dar matomas pertekliaus elementas. Vis dėlto, „Brent“ tipo nafta laikosi aukščiau nei diktuotų vien pasiūlos ir paklausos matematika. Priežastis – Iranas.

5 min.
52795
130817
52791

VERSLO ŽINIŲ PASIŪLYMAI

Naujienlaiškiai Prenumerata Komunikacijos paslaugos VŽ Akademija