2026-03-02 12:48

E. Džiugytė. Po smūgių Iranui – ar nafta taps 2026-ųjų finansų rinkų lūžio tašku?

Eglė Džiugytė, „Artea“ banko Finansų rinkų departamento vadovė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Eglė Džiugytė, „Artea“ banko Finansų rinkų departamento vadovė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Pastarieji mėnesiai naftos rinkoje parodė, kaip greitai gali pasikeisti finansų rinkų naratyvas. Fundamentaliai pasaulinė pasiūla išlieka pakankama: JAV gavyba auga, OPEC+ disciplina ribota, o 2026 m. balanse vis dar matomas pertekliaus elementas. Vis dėlto, „Brent“ tipo nafta laikosi aukščiau nei diktuotų vien pasiūlos ir paklausos matematika. Priežastis – Iranas.

Iki šiol rinka mokėjo už riziką, kuri galėjo įvykti. Tačiau JAV ir Izraeliui pradėjus karinius smūgius Irano teritorijoje, situacija pasikeitė iš esmės. Iranui atsakius raketų atakomis regione, kalbame jau ne apie galimą, o apie realų karinį konfliktą. Tai keičia naftos rinkos logiką. „Brent“ tipo naftos kaina rinkoms atsidarius po savaitgalio naujienų pabrango daugiau nei 13%  ir šiuo metu sudaro 80 JAV dolerių už barelį. Ir tai nutiko ne dėl paklausos šuolio, pagrindinė priežastis – išaugusi rizikos premija. O kur aukšta premija, ten ir galimybės.

Kiek kainuoja baimė?

„Brent“ tipo naftos kaina paskutiniu metu laikėsi aukščiau fundamentalių lygių daugiausia dėl įvertintos rizikos – baimės, kad konfliktas gali išplisti ir paveikti tiekimą. Tuo metu pasaulinė pasiūla buvo pakankama, o 2026 m. naftos balanse išliko pertekliaus elementas. Tačiau karinis konfliktas reiškia, kad rizikos premija nebėra teorinė.

Registruokitės ir skaitykite šį straipsnį nemokamai

Jau turite paskyrą?

Nemokama registracija suteikia galimybę:

  • skaityti registruotiems klientams skirtus straipsnius
  • komentuoti
  • gauti el. paštu esminių naujienų santrauką

Jokių kortelės duomenų palikti nereikia.

52795
130817
52791