VŽ paaiškina: kodėl ir kada atliekami plyni miško kirtimai

Publikuota: 2018-10-02
Atnaujinta 2018-10-02 13:41
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pastarosiomis savaitėmis diskutuojant miškų kirtimo tema, daug aistrų viešojoje erdvėje keliama dėl atsivėrusių kirtaviečių Labanoro girioje, kitose saugomose teritorijose. 

Kartu mažai girdėti faktais pagrįstų argumentų ir statistinių duomenų apie bendrą Lietuvos miškų būklę, kuri sudaro visas prielaidas darniam miškininkavimui Lietuvoje atliekant plynus ir kitus pagrindinius kirtimus.

Medienos tūris Lietuvoje išaugo 4 kartus

Pirmiausiai svarbu pabrėžti, kad Lietuvos miškų plotas ir metinis prieaugis nuolatos didėja, o kertama medienos kasmet mažiau nei jos priauga.

Nuo pokario medienos ištekliai Lietuvos miškuose padidėjo 4 kartus – iki 542,7 mln. kub. m. 2017 m. Valstybinės miškų tarnybos (VMT) duomenimis, kasmet iškertama apie 1,8% Lietuvos miškuose esančio žalių medžių tūrio, arba apie 60% metinio prieaugio. Pasaulyje laikoma, kad miškininkavimas yra darnus iškertant iki 95% metinio prieaugio.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Panašiu intensyvumu kaip mes kerta lenkai ir vokiečiai. Latvių jis siekia apie 2%, dar intensyviau kerta suomiai, švedai.

VMT duomenimis, 2017 m. privačiuose miškuose medienos buvo iškirsta 3,3 mln. kub. m, o valstybiniuose – dar 3,7 mln. kub. m. Palyginti tais metais grynojo medienos tūrio šalyje priaugo 16,1 mln. kub m.

Kaip ir kada kertamas miškas

Plynuosius ir kitus kirtimus reglamentuoja Miškų įstatymas ir aplinkos ministro įsakymu patvirtintos Miško kirtimo taisyklės.

Plynai kertami pribrendę medynai. Kada medynas laikomas pribrendusiu?

Yra apskaičiuota, kad po 120 metų smarkiai mažėja ąžuolyno prieaugis, po 100 metų – pušyno, po 70 metų – eglyno, po 60 metų – beržyno ir po 30-ies – baltalksnyno. IVB miškų grupėje (trumpo kirtimo amžiaus plantaciniuose miškuose) plynuosius kirtimus galima daryti ne jaunesniuose kaip 15 metų amžiaus medynuose.

Tai yra pagrindinis kriterijus nustatant įvairių medynų kirtimo amžių.

Tai be išimčių galioja ūkinės paskirties (IV kategorijos) miškams, kurie Lietuvoje sudaro beveik tris ketvirtadalius iš 2,2 mln. ha visų miškų (iš jų 1,1 mln. ha – valstybiniai, 0,8 mln. ha – privatūs, dar 0,3 mln. ha – rezerviniai, skirti nuosavybei atkurti). 

Likusiems I–III kategorijos miškams (rezervatams, ekosistemoms, rekreaciniams ir apsauginiams) taikomi didesni ar mažesni ūkinės veiklos apribojimai ar net visiškas jos uždraudimas. 

Pavyzdžiui, plynieji kirtimai galimi tik ūkinės paskirties ir III kategorijos apsauginiuose miškuose. Plynaisiais pagrindiniais miško kirtimais Iškertamos biržės IV miškų grupės miškuose negali būti didesnės nei 8 ha, o III grupės – 5 ha. 

Ekosistemų apsaugos miškuose (II kategorijos miškai) draudžiama vykdyti pagrindinius plynuosius kirtimus, tačiau leidžiama vykdyti specialius aplinką formuojančius kirtimus.

Daliai visuomenės nepatinka, kad į III ir IV kategorijos miškus patenka ir Labanoro giria – joje pagal dabartinį reguliavimą plynieji kirtimai nėra draudžiami. Labanoro giria užima 91.500 ha plotą, iš kurio 73.800 ha apaugę miškais. Pusė Labanoro girios miškų yra ūkinės paskirties miškai; visuomeniniai miškai sudaro 65% miškų, o likę – privatūs.

Tęsinys po grafiku

[infogram id="d6bb55c6-c3c6-4d38-92ed-482400b27fb5" prefix="GOO" format="interactive" title="Kada medžius galima kirsti plynai"]

Kirtimai vykdomi tik gavus leidimus

Plynuosius miško kirtimus visuomeniniuose (valstybiniuose) ir privačiuose miškuose projektuoja VMT miškotvarkos specialistai. Jie įvertina konkretaus miško būklę, nustato, kiek jame yra brandžių medynų, kuriuos galima ir tikslinga kirsti plynai, ir remdamiesi tuo skaičiuoja galimą kirtimų mastą penkeriems metams. 

Nustatomas ne tik kirstinas tūris pagal atskiras medžių rūšis, bet ir plynų biržių dydis, jų išsidėstymas ir kirtimo metai.

Neleidžiama kirsti plynai, jeigu šalia esančios miško plynės nepavyko atkurti arba ji savaime neatsikūrė. Niekas neišduoda leidimo kirsti brandžius medynus, jeigu nėra parengto miško kirtimo projekto. Ta pati tvarka galioja ir didesnių miško valdų savininkui bei valstybinių miškų valdytojams.

Iki š. m. rugsėjo 21 d. VMT Valstybinei miškų urėdijai (VMU) išdavė leidimų valstybiniuose miškuose iškirsti 2,8 mln. kub. m medienos, o privačiuose – dar 2,4 mln. kub. m

nuotrauka::1 left

Kilus triukšmui dėl plynųjų kirtimų Labanoro girioje, aplinkos ministras Kęstutis Navickas rugsėjo 19 d. vieną mėnesį sustabdė kirtimus šiame draustinyje, kad iš naujo būtų galima įvertinti suplanuotus kirtimus ir jų reglamentavimą. 

Šiuo metu svarstomos iniciatyvos atsisakyti plynų kritimų saugotinuose miškuose.  Seimo nario Lino Balsio pateiktame Miškų įstatymo projekte, kurio ėmėsi svarstyti Seimas, siūloma uždrausti plynuosius kirtimus apsauginiuose (III grupės) miškuose, kurie sudaro apie 15% visų miškų.

Aplinkos ministerija dabar siūlo išplėsti Aukštaitijos nacionalinio parko ribas prie jo prijungiant Labanoro regioninį parką. Pasikeitus parko statusui, Labanoro girioje plyni kirtimai būtų draudžiami.

Tačiau gali būti, kad aplinkosaugininkai jau kiek perlenkė lazdą, mat vietos gyventojai priešinasi ministro Navicko planams nuo 400 ha iki 2.000 ha išplėsti  Nemuno kilpoje esančio Punios šilo rezervato teritoriją. 

Vietos bendruomenės teigia, kad tokiu sprendimu, didžiulė rezervato teritorija bus uždaryta tiems patiems žmonėms, kurie nori grožėtis miškais ir naudotis jų gėrybėmis.

Ar reikia didinti kirtimo normą 6%?

Kadangi per metus Lietuvoje iškertame beveik du kartus mažiau, negu kasmet užauga, medienos ištekliai sparčiai didėja, todėl miško kirtimo masto padidinimas 6%, iki 11.850 ha, pasak specialistų, yra logiškas žingsnis.

Beveik 12.000 ha kirtimo norma gal skamba įspūdingai, bet jei palyginame šį skaičių su daugiau nei milijonu ha augančio visuomeninio miško, tai jau menkas dydis.

Daugelis tikriausiai jau pamiršo, bet 2014–2018 m. metinė kirtimų norma taip pat buvo 6% didesnė nei 2009–2013 m.

Be to, didinti kirtimų normą ir šįkart pasiūlė mokslininkai, o ne valstybės tarnautojai ar verslininkai, ir tai jie padarė atsižvelgę į perbrendusių medynų plotus ir kitus rodiklius.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Estija tikisi SkGD terminalą paruošti iki rudens arba žiemos

Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, jog suskystintų gamtinių dujų (SkGD) importo terminalas, kaip patikino...

Vyriausybė pirmadienį tvirtins elektros subsidiją ir tarifo „grindis“ 1

Vyriausybė neeiliniame posėdyje pirmadienį ketina patvirtinti valstybės subsidijos dydį ir minimalų tarifą,...

Pramonė
14:02
Deramasi dėl transporto koridoriaus Ukrainos grūdams

Turkija veda derybas su Rusija ir Ukraina dėl transporto koridoriaus atidarymo per Bosforo sąsiaurį grūdų...

Pramonė
13:53
„Notus Developers“ baigė statyti milžinišką gamyklą prie Klaipėdos

SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) plėtros bei valdymo UAB „Notus Developers“ baigė statyti 50.000 kv. m...

„Dyzelgeito“ skandale – dar 193 mln. GBP „Volkswagen“ išmokų

Milijardus eurų jau kainavusiame skandale kompensacijas gaus maždaug 91.000 ieškovų Jungtinėje Karalystėje.

Automobiliai
12:30
R. Pocius: valstybė už elektrą kompensuos iki 9ct 3

Valstybė elektros vartotojams antrąjį šių metų pusmetį – nuo liepos iki gruodžio pabaigos – turėtų padengti...

Nauji fabrikai: tarp žaliavų stygiaus ir pašokusios paklausos Premium

Jeigu visi šiemet planuojami investiciniai projektai bus įgyvendinti, Lietuvoje atsiras ir daugiau tradicinės...

Pramonė
11:04
Kainų šokas parduotuvėse: mažesni kiekiai, sėkmė vietos gamintojams Premium

Ryški infliacija ir karas Ukrainoje neabejotinai koreguoja vartotojų nuotaikas ir nusiteikimą išlaidauti.

Prekyba
09:03
„Margirį“ iš Norvegijos konglomerato „Orkla ASA“ nupirko įmonės vadovas Premium 1

Gamybinę veiklą Latvijoje koncentruojantis Norvegijos konglomeratas „Orkla ASA“ už neskelbiamą sumą pardavė...

Pramonė
08:31
Bendrovei „Scandagra Group“ – ERPB aukso medalis už aplinkosaugos ir socialines inovacijas Baltijos šalyse Verslo tribūna 1

Ekologiškų grūdų prekybos sektoriuje Baltijos šalyse lyderiaujanti įmonių grupė AB „Scandagra Group“...

Infliacija perskirsto turtą: kas vakar buvo vargšas, šiandien – turtuolis ir atvirkščiai Premium 9

Daug kalbama apie žalingą infliacijos poveikį, jos padarinius, it pelių graužiamas santaupas, tačiau kainų...

Finansai
05:45
D. Mockus: šiemet planuojame A, B ir C scenarijus Premium 5

„MG grupės“, valdančios 84 mažmeninės prekybos drabužiais, žiniasklaidos, telekomunikacijų ir statybos...

Prekyba
05:45
VDU Žemės ūkio akademija priima iššūkį rengti profesionalus agrosektoriui – perspektyviausiai ateities veiklos sričiai Verslo tribūna 1

Pastarąjį dešimtmetį vienas sparčiausiai modernėjančių sektorių pasaulyje ir Lietuvoje – žemės ūkis bei...

VERT: „Inter RAO Lietuvai“ gresia prarasti licencijas

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama grupė „Inter RAO Lietuva“ neteks elektros importo bei...

Pramonė
2022.05.25
„Elektrum Lietuva“ sustabdė mokėjimus „Vydmantai wind park“, svarsto nutraukti sutartį 1

Latvijos energetikos milžinės „Latvenergo“ antrinė bendrovė Lietuvoje „Elektrum Lietuva“ teigia svarstanti...

Pramonė
2022.05.25
Maskva toliau grasina pasauline maisto krize, jei nebus atšauktos sankcijos 4

Siekiant išvengti pasaulinės maisto krizės, turi būti atšauktos tarptautinės sankcijos Rusijai, įvestos jai...

Pramonė
2022.05.25
„BaltCap Infrastructure Fund“ į vėjo jėgainių parką investuoja 42 mln. Eur 1

Baltijos šalių privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ už 42 mln.

Pramonė
2022.05.25
Energetikos viceministrė: rusiško kapitalo įmonės nekaupia Lietuvos naftos atsargų 2

Rusijos kapitalo įmonės nedalyvauja kaupiant Lietuvos valstybės naftos ir jos produktų atsargas, sako Inga...

Pramonė
2022.05.25
Plieno pasaulyje šiemet išlydyta 7,1% mažiau 1

Per keturis šių metų mėnesius pasaulyje išlydyta 619,1 mln. t plieno – 7,1% mažiau nei per tą patį praėjusių...

Pramonė
2022.05.25
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku