Naujos „Norfa“ parduotuvės jau dešimt metų – be papildomo šildymo šaltinio

Dainius Dundulis, 158 parduotuves Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius, teigia, kad save tvaria laikanti bendrovė taip ir turi elgtis: darbais ir realia veikla įrodyti, kad tvarumas ne deklaracija, o veiklos būdas.

Sunaudoja 2–3 kartus mažiau elektros

„Kad „Norfos“ parduotuvės būtų tvarios, galvojame dar gerokai anksčiau, nei pradedame jas statyti ar rekonstruoti. Išanalizuojami visi pastato mazgai, pavyzdžiui, sienų ir stogo konstrukcijos parenkamos ypatingai aukštos varžos ir didelio sandarumo, nes per jas pastatai vasarą labiausia įkaitinami, o žiemą praranda daugiausiai šilumos. Pavyzdžiui, stogui naudojame klijuoto medžio konstrukcijas dėl dizaino sprendimų, didesnio atsparumo ugniai palyginti su metalo konstrukcijomis, o, matyt, svarbiausia – tai ir vietinė medžiaga, ir esame nepriklausomi nuo metalo, kuriam pagaminti reikia žymiai daugiau energijos. Parinkus tinkamas konstrukcijas vasarą pastatai nereikalauja didelio kiekio energijos vėdinimui, o žiemą šildymui užtenka pačioje parduotuvėje veikiančių įrenginių išskiriamos šilumos, – pasakoja D. Dundulis. – Mūsų tvarumą patvirtina ir elektros energijos poreikis – 2.000 m2 parduotuvei vidutiniškai instaliuojame apie 75 kW galią, o turinčiai, pavyzdžiui, konditerijos cechą – apie 95 kW. Kiek žinau, konkurentai tokio ploto parduotuvėse daro 2–3 kartus galingesnius įvadus, atitinkamai tai rodo ir jų elektros suvartojimą.“

Per mėnesį vidutinis 2.000 m2 ploto „Norfos“ parduotuvės pastatas, kuriame dar veikia vaistinė ir vienas kitas nuomininkas, suvartoja apie 25.000–30.000 KWh. Daugiausiai elektros energijos pareikalauja šaldymo ir kita technologinė įranga bei apšvietimas – maždaug po 35–40%. „Norfos“ vadovas akcentuoja, kad ir elektros tiekimą parduotuvės įrangai, ir modernų LED apšvietimą kontroliuoja automatinės valdymo sistemos.

„Žmonės nesikiša nei į elektros tiekimą įrenginiams, nei valdo apšvietimą. Pavyzdžiui, po darbo valandų, net jei apšvietimą ar mėsininko peilį užmirštų išjungti, jie išjungiami automatiškai. Tokios prieš gerą dešimtmetį pradėtos diegti sistemos labai pasiteisino ir gerokai taupo elektrą, – teigia „Norfos“ vadovas. – Pradėję diegti sistemą prieš kokius 15–17 m. labai kruopščiai analizavome elektros skaitliukų, kurie parduotuvėse yra ant kiekvienos linijos, duomenis, kad suprastume, kur eikvojama elektra, ir rastume racionalius sprendimus, leidžiančius maksimaliai ją taupyti. Šiandien išlaidos elektrai, ypač jos kainai nusileidus nuo skausmingų aukštumų, mūsų veiklai neturi kritinės reikšmės.“

10 metų – parduotuvės be šildymo sistemų

D. Dundulis pripažįsta, kad yra atlikta visų parduotuvėse naudojamų prietaisų ir įrangos analizė, įvertinti visi pliusai ir minusai.

„Kai rengiame konkursą įrangai įsigyti, pagrindinis kriterijus – tikrai ne kaina. Vertiname įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kiek kainuos įrenginio eksploatacija, kiek jis naudos elektros – ar jis komplektuojamas su ekonomiškais varikliais, ar su juo darbuotojui patogu atlikti darbus ir t. t., – prietaisų ir įrangos pasirinkimo kriterijus vardina „Norfos“ vadovas. – O įsigydami, pavyzdžiui, šaldytuvus, dabar juos renkamės tik su įrenginio viduje montuojamu kompresoriumi – kuo mažiau vamzdžių, tuo mažesni energijos nuostoliai. Kai naudojamas išorinis kompresorius, bet kokiu atveju patiriami energijos nuostoliai, kol šaltis iš kompresoriaus vamzdžiais keliauja iki šaldytuvo. Beje, šaltuoju metų laiku šaldytuve veikiančio kompresoriaus išskiriamą šilumą panaudojame parduotuvės patalpoms šildyti – taip darome jau per 10 metų ir papildomų šilumos šaltinių parduotuvėse nenaudojame. Kiek žinau, „Norfa“ yra vienintelė tarp Lietuvos prekybos tinklų, kuri naujose parduotuvėse jau dešimtmetį nenaudoja papildomų šildymo sistemų ar iškastinio kuro.“

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2637?placement=

Net oro kondicionavimo sistemas „Norfa“ įrengia ne ant stogo, kaip daro kiti prekybos tinklai savo parduotuvėse išraizgydami vamzdžių voratinklius, o montuoja atitinkamą įrangą konkrečioje vietoje, kurią reikia vėsinti. Anot D. Dundulio, su tokiu sprendimu išlošiama ir žiemą, nes išorines kondicionavimo sistemas šaltuoju metų laiku tenka atšildyti ir tam eikvoti daug energijos, o įrengtos viduje papildomo aptarnavimo ir energijos nereikalauja.

Parduotuvei pastatyti – per 3 mln. Eur

„Šiuos modernius ir energiją stipriai taupančius sprendimus naudojame jau gerą dešimtmetį. Prisipažinsiu, kad iki jų ėjome ilgokai, ieškojimams skyrėme daug laiko, energijos ir lėšų. Dabar matome, kad mūsų pastangos pasiteisina ir ekonomiškai, ir vertinant tvarumo aspektu visai planetai. Tvarumo srityje realiai esame visa galva aukščiau už konkurentus“, – teigia 28-us metus veikiančios „Norfos“ vadovas.

Anot jo, „Norfos“ tikslas yra ne naudoti žaliąją elektros energiją, o maksimaliai sumažinti bet kokios energijos vartojimą parduotuvėse ir turėti ne mažesnį komfortą nei konkurentai.

Jis skaičiuoja, kad šiandien ne tik dėl gerokai brangusių statybų, bet ir dėl diegiamų modernių technologijų bei įrangos pastatyti naują parduotuvę kainuoja apie 4 kartus brangiau nei prieš pora dešimtmečių. Anot jo, pastatyti apie 2.000 m2 parduotuvės pastatą kainuoja apie 2,4 mln. Eur, nors ši suma gali gerokai koreguotis dėl inžinerinių tinklų ir atliekamų parduotuvės aplinkos tvarkymo darbų. Šiuolaikinė energiją taupanti parduotuvės įranga kainuoja dar apie 0,7 mln. Eur. Taigi, moderniai įrengtos „Norfos“ parduotuvės kaina paprastai perkopia 3 mln. Eur.