D. Dundulis: darbo užmokesčiui didinti yra du keliai, kurių vienas – netinkamas
Anot jo, matematika paprasta: kai darbui atlikti reikia mažiau laiko ar darbuotojų, tuos pačius per trumpesnį laiką ar su mažiau rankų uždirbtus pinigus galima padalinti likusiems darbuotojams ir taip didinti jų atlyginimus.
„Norint daugiau sumokėti darbuotojui yra du keliai: tiesiog didinti atlyginimus arba sugalvoti, kur ir kaip išleisti mažiau. Pirmu atveju atlyginimų didinimui daugiau pinigų gali surinkti tik keldamas parduodamų prekių kainas, o to nei mes, nei tuo labiau mūsų pirkėjai nenori, – konstatuoja „Norfos“ vadovas. – Ieškant sprendimų būtina sugalvoti ir panaudoti kuo daugiau techninių priemonių, inovacijų, kad darbuotojui būtų lengviau dirbti, didėtų jo darbo efektyvumas.“
Airiai dirba tris kartus našiau nei mes
D. Dundulis atkreipia dėmesį, kad apskritai Lietuvoje darbo našumas dar gerokai atsilieka nuo daugelio Vakarų valstybių, o tai turi įtakos ir darbo užmokesčiui – negali pasidalinti to, ko neuždirbai. Pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2022 m. duomenimis, Lietuvos darbuotojas per valandą vidutiniškai sukuria 44,6 USD prilygstančią vertę, o produktyviausiai dirbantis Airijos darbuotojas vidutiniškai net tris kartus didesnę – 132,2 USD. Lietuvos darbuotojo darbo našumas gerokai atsilieka ir nuo EBPO šalių vidurkio (53 USD/val.), o taip pat Europos Sąjungos (55,6 USD/val.) bei eurozonos valstybių (60,7 USD/val.).
„Tai viena iš priežasčių, kodėl mūsų darbo užmokestis yra toks, kokį dabar turime. Ir, kaip jau minėjau, jį racionaliai didinti galime diegdami įvairias inovacijas, automatizavimą, skaitmenizavimą ir kitas priemones, kurios kelia darbo našumą, per tą patį laiką darbuotojui padeda atlikti daugiau darbų“, – teigia D. Dundulis.
.JPG)
Apskaitą atlieka 8 kartus našiau
Kaip pavyzdį jis prisimena apskaitos specialistų darbo pokyčius „Norfos“ tinkle, kuri pirmą parduotuvę atidarė 1997 m.
„Pirmaisiais veiklos metais vos ne kiekvienoje didesnėje parduotuvėje prekių apskaitą prie kompiuterių visą darbo dieną tvarkydavo po tris žmones, t. y. tam reikėjo skirti bent 24 darbo valandas per dieną. Šiandien, kai esame įdiegę daug įvairių sistemų ir pasitelkę išmaniąsias technologijas, net gerokai išaugus apyvartoms šiam darbui vienas žmogus skiria apie 3 valandas per dieną, t. y. technologijos vieno žmogaus našumą padidino 8 kartus“, – naujų technologijų naudą skaičiuoja „Norfos“ vadovas.
Jis pasakoja, kad ir savitarnos kasos gerokai prisidėjo prie darbo našumo didinimo.
„Ne tik sumažėjo darbuotojų kasose, t. y. tie patys uždirbami pinigai dalinami mažesniam parduotuvės kolektyvui, sprendžiamas darbuotojų trūkumas, bet ir pirkėjams patogiau, nes jie už prekes gali atsiskaityti gerokai greičiau, sumažėjo ar visai išnyko eilės. Aš pats apsipirkdamas renkuosi už prekes mokėti savitarnos kasoje – tai gerokai taupo laiką“, – patirtimi dalinasi „Norfos“ vadovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad savitarnos kasos taip pat modernėja ir geriau pritaikomos pirkėjų poreikiams. „Norfa“ jau kuris laikas diegia modernesnes savitarnos kasas su didesniais prekių padėklais, kad pirkėjas galėtų patogiai sudėti didesnį jų kiekį, o taip pat su dvigubomis ir tiksliau bei greičiau dirbančiomis svarstyklėmis.
Robotai sandėliuose ir švarai
D. Dundulis pusiau juokais pasakoja, kad pažangios technologijos kol kas dar nepritaikomos iškraunant į parduotuves atvežtas prekes ir jas išdėliojant lentynose, bet jos puikiai darbuojasi „Norfos“ sandėliuose. Čia prekes surenka, sugrupuoja ir į reikiamas parduotuves paskirsto robotizuotos sistemos. Taip ne tik darbo našumas padidėja, bet ir palengvinamas darbuotojų darbas, sumažėja klaidų atrenkant reikiamas prekes ir jų kiekius į konkrečias parduotuves.
„Sandėliuose ėmus naudoti robotizuotas prekių surinkimo ir paskirstymo sistemas darbuotojų poreikis sumažėjo perpus, o darbai atliekami žymiai operatyviau. Net piko metu, pavyzdžiui, prieš didžiąsias šventes, nejaučiame įtampos, kad vėluosime pristatyti prekes į parduotuves ar dėl padidėjusios paklausos ir didesnio kiekio prekių vežimo bus daroma daugiau klaidų“, – teigia „Norfos“ vadovas.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2373?placement=
Siekdama palengvinti parduotuvėse švarą prižiūrinčių specialistų darbą „Norfa“ jau pusę metų dvejose didžiosiose parduotuvėse bando grindų plovimo robotus.
„Ši inovacija pasiteisino. Jau paskelbėme konkursą įsigyti daugiau grindų valymo robotų, kurie bus „įdarbinti“ trečdalyje – 45-iose – didžiųjų „Norfos“ parduotuvių. Robotų atlaisvinti žmonės galės dirbti kitus darbus, – planais dalinasi D. Dundulis. – Dabar jau nieko nestebina ir elektriniais vežimėliais po parduotuvę išvežiojamos prekės – tai ir lengviau darbuotojui, ir sparčiau.“
.JPG)
Automatizavus pagamina 4 kartus daugiau
Jis akcentuoja, kad automatizuoti procesus mažmeninėje prekyboje žymiai sudėtingiau nei, pavyzdžiui, gamyboje.
„Kadangi „Norfos“ įmonių grupėje turime sukaupę patirties ir gamindami įvairius produktus, pavyzdžiui, mėsos, pieno, miltų, daržovių, žuvies, tai šiose gamybos įmonėse automatizavimą ir skaitmenizavimą diegti nepalyginamai paprasčiau, nes produktai ir procesai nuolat kartojasi, – patirtimi dalinasi „Norfos“ vadovas. – Pavyzdžiui, automatizavus procesus mūsų mėsos produktų gamyboje čia dirba vos 160 darbuotojų, o, žinome, kitose įmonėse tokiam kiekiui produkcijos pagaminti įdarbinta net 4 kartus daugiau darbuotojų. Todėl mūsų darbuotojai ne tik gali daugiau užsidirbti, bet ir pirkėjams prekes galime pasiūlyti pigiau nei konkurentai, o dėl to pirkėjai pas mus perka vis daugiau.“
Baigdamas pokalbį apie inovacijų panaudojimą mažmeninėje prekyboje D. Dundulis akcentuoja, kad daugiausiai įtakos našumui turi įvairių informacinių technologijų diegimas ir panaudojimas.
VERSLO TRIBŪNA
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
Pieno produktų grupė „Norfos“ parduotuvėse yra viena iš gausiausių tarp maisto prekių. Ją lenkia tik mėsos produktų grupė. Tokio pirkėjų palankumo „Norfoje“ parduodamas pienas ir jo gaminiai sulaukia dėl vertinamos kokybės, asortimento įvairovės ir ypač konkurencingos kainos. Ją didžia dalimi lemia tai, kad didelė dalis šiame prekybos tinkle parduodamų pieno produktų gaminama „Norfos“ įmonių grupei priklausančios UAB „Rivona“ valdomoje Alytaus pieninėje.
„Duonos ir konditerijos kepėjų Lietuvos rinkoje mažėja. Todėl, siekdami išlaikyti asortimentą ir patenkinti mūsų klientų poreikius, dalį produktų imame gaminti patys“, – pokalbį apie duoną kasdieninę pradeda Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Jis atkreipia dėmesį, kad atliepiant vartotojų poreikius ir tobulinant bei keičiant asortimentą, duonos ir jos gaminių pirkėjų „Norfa“ nestokoja.
„Lietuvoje yra trys galimybės prekybos įmonėms įsigyti žalios vištienos: iš dviejų vietos įmonių ir Lenkijos tiekėjų. Deja, vieno tiekėjo dalies produkcijos laikinai teko atsisakyti – jo tiekiamoje vištienoje buvo aptinkama salmonelių bakterijų, kurios žmogui gali sukelti ūminę žarnyno ligą salmoneliozę“, – teigia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, siekiant sustiprinti prevenciją išvengiant salmonelėmis apkrėstų mėsos produktų parduotuvėse, jų patikra turėtų prasidėti ne prekybos salėje, o pas gyvūnų augintojus ir mėsos perdirbėjus.
„IT technologijos labiausia prisideda prie racionalesnio darbo organizavimo ir atlikimo mažmeninėje prekyboje – nuo sandėliavimo, kasdieninių geriausių maršrutų parinkimo išvežiojant prekes į parduotuves iki automatinio į parduotuves perstatytų prekių pajamavimo, apskaitos ir duomenų analizės. Visa tai padeda rasti taisytinas vietas ir priimti pagrįstus sprendimus, kurie didina darbo našumą, leidžia didinti darbo užmokestį ir išlaikyti racionalias pirkėjams patrauklias prekių kainas“, – konstatuoja „Norfos“ vadovas.
