„Norfa“ imasi kasos čekių problemos: jei negalima perdirbti, geriau visai nespausdinti
Kasos kvitus klientams išduoti yra privaloma, tačiau labai didelė dalis jų keliauja tiesiai į čia pat parduotuvėse esančias šiukšliadėžes, o iš jų, kartu su komunalinėmis atliekomis, – į sąvartynus.
„Skaičiuojant per visą prekybos tinklą, kiekiai tikrai yra dideli. Pusė visų parduotuvėse surenkamų komunalinių atliekų yra būtent kasos čekiai. Teko daug visur belstis, aiškintis, ieškoti sprendimų, kaip tas atliekas tvariai tvarkyti, bet tokių sprendimų nėra. Terminis popierius, ant kurio spausdinami kvitai, nėra perdirbamas, niekas jų neapsiima rinkti, tvarkyti. Šis klausimas jau daug metų neduoda ramybės, bet panašu, kad pagaliau turėsime įrankį, kuris padės šiukšlinti mažiau“, – apie sprendimą pasakoja Dainius Dundulis, „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas.
Čekis – į el. paštą
Bendrovė jau įpusėjo kurti išmaniąją programėlę, kuri bus susieta su lojalumo sistema. Ją atsisiuntę ir nuskanavę prekybos tinklo klientai, pirkinių čekius gaus tiesiai į el. paštą. Tai padės ne tik mažinti čekių kiekį šiukšlių dėžėse, bet ir užtikrins, kad, iškilus poreikiui, klientas reikiamą prekės čekį visada lengvai suras.
„Kūrimo procesas jau juda į pabaigą, testuojame programėlę ir tikimės, kad rudenį startuosime. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau galėsime pasiūlyti sprendimą. Žinoma, pripratinti klientus reikės laiko ir iš pradžių ja pasinaudos tik dalis žmonių. Tačiau einame gera kryptimi. Su laiku patogus sprendimas prigis“, – įsitikinęs D. Dundulis.
Įpročių keitimo procesą, pasak jo, jau labai gerai parodė savitarnos kasų diegimas parduotuvėse. Nors iš pradžių dalis klientų šias kasas sutiko nepatikliai ar net priešiškai, dabar parduotuvės be jų jau sunkiai įsivaizduojamos. Žmonės įprato, išmoko naudotis, atrado naudas ir patogumą. „Parduotuvių, kuriose dar nėra savitarnos kasų, vadovai patys prašo kuo skubiau jas įdiegti. Žmonėms jos patogios, padeda greičiau apsipirkti, mažina eiles. Šiemet dar 30-yje parduotuvių jas diegsime, nes sulaukėme prašymų. Tikiuosi, kad ir naudojantys išmaniąją lojalumo programėlę greitai atras jos naudas ir nauja tvarka taps įpročiu“, – sako D. Dundulis.
Ne išmesti, o perdirbti
Pasak D. Dundulio, svarbus yra visų atliekų tvarkymas ir kuo mažesnė tarša: tiek oro, tiek ir sąvartynų. Efektyvūs ir modernūs įrenginiai tinklo parduotuvėse padeda sumažinti oro taršą, o prekyboje susidarančias kitas atliekas – plastiko, popieriaus, maisto – tinklas kruopščiai rūšiuoja ir pristato perdirbimui. Popieriaus atliekoms tvarkyti įrengti net specialūs presai, kurie leidžia AB „Klaipėdos kartonas“ nuvežti jau apdorotus, suspaustus ruošinius. Papildomai vietoje spaudžiama ir pakavimo plėvelė, kad transportuojant ji užimtų kuo mažiau vietos.
Kad sumažintų atliekų kiekius, bendrovė jau senai atsisakė ir vienkartinių logistikai naudojamų dėžių. Visos „Norfos“ grupės gamybos prekių (mėsos, duonos gaminių ir kt.) pristatymui naudojamos tik pačių sukurtos daugkartinio naudojimo dėžės. Tokias bendrovė siunčia ir kitiems savo tiekėjams.
„Kažkada, prieš gerus dešimt metų, logistikai naudojome gal 40 skirtingų plastikinių dėžių, net buvome suplanavę pirkti dėžių rūšiavimo sistemą. Galiausiai supratome, kad nereikia nieko rūšiuoti, o geriau patiems pasigaminti vienodas, unifikuotas dėžes. Jos sumaunamos viena į kitą, taip, vežant tuščias dėžės atgal į sandėlį, taupome vietos transporte. Labai patogu ir papildomų pakuočių nereikia. Jei dėžė sulūžta, turime gamintojus, kurie mus jas perlydo“, – pasakoja D. Dundulis.
Tiesiai biodujoms
Mažmeninė prekyba maisto prekėmis neatsiejama ir nuo maisto atliekų. Jas „Norfos mažmena“ taip pat tvarko tvariai. Parduoti nebetinkamos, sugedusios daržovės ir vaisiai dar parduotuvėse kruopščiai atskiriami nuo plastiko ar popieriaus pakuočių ir metami į specialius uždarus konteinerius, kurie iš bendrovės sandėlių keliauja biodujų gamintojams. Organinės atliekos su plastiko ar kitos pakuotės likučiais biodujoms jau netiktų ir virstų papildomu rūpesčiu, tad tokių atliekų tvarkymui bendrovė skiria itin daug dėmesio.
Gyvulinės kilmės atliekų, t. y. jau nebetinkamų vartoti mėsos, pieno gaminių, pasak vadovo, parduotuvėse lieka itin mažai, nes paskutinę galiojimą dieną jie atiduodami maisto labdaros organizacijoms, ūkininkams. „Turime sutartis su daugeliu įmonių, kurios pasiima tokį maistą. Per mėnesį atiduodame maždaug 80.000 Eur vertės produktų. Jei kažkas vis dėlto dar lieka, tuo jau pasirūpina utilizavimo bendrovė”, – sako D. Dundulis.
