Galimybių paso atbaidytiems pirkėjams – specialūs „Norfa“ pasiūlymai

Reikalavimas didesnėse nei 1.500 kv. m. ploto parduotuvėse pateikti galimybių pasą greitai atbaidė dalį pirkėjų. Dainius Dundulis, Norfos parduotuves valdančios UAB Norfos mažmena valdybos pirmininkas, skaičiuoja, kad tokiose parduotuvėse srautai jau krito daugiau nei penktadaliu, o kai kurių dar daugiau. Kad pirkėjus pavyktų bent dalinai grąžinti, Norfa didžiosiose parduotuvėse taiko specialius pasiūlymus.
Mūsų tikslas vėl pritraukti pirkėjus, kad jie grįžtų į tas parduotuves, kuriose tikrinamas galimybių pasas. Tokiose parduotuvėse pirkėjų srautai kritę daugiau nei 20%, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Nuolaida vis dar yra veiksmingiausias būdas sudominti pirkėjus, tad, tikimės, kad per šią akciją tie srautai vėl šiek tiek sugrįš, sako D. Dundulis.
Nuo šios savaitės HYPER ir XXL formato Norfos parduotuvėse lojaliems klientams (su kortele) visai šviežiai kiaulienos skerdienai taikoma 30% nuolaida, o visiems šviežiems vaisiams, sūriui, varškei, glaistytiems varškės sūreliams, rūkytai žuviai, tortams ir plokštainiams 25 % nuolaida. Pasak D. Dundulio, akcijai parinktos tokios prekės, kurios yra populiarios ir daugiau kainuojančios, kad pirkėjai tikrai pajustų nuolaidos vertę ir naudą.
Kuo brangesnis produktas, tuo efektyvesnė yra jam taikoma nuolaida. Pavyzdžiui, duonai tokių akcijų nedarėme. Esame pastebėję, kad žmonėms tai nėra taip reikšminga ar svarbu, dėl nuolaidos duonai jie nekeičia savo pasirinkimo. Mėsa yra viena iš brangesnių prekių, be to, daug klientų mus renkasi dėl labai geros kokybės šviežios mėsos, tad, tikimės, kad nauda bus jaučiama, sako D. Dundulis.
Pasak jo, reikalavimas pateikti galimybių pasą didesnio ploto parduotuvėse gerokai pakeitė pirkėjų srautus. Mažose parduotuvėse, kur mažiau ne tik ploto, bet ir darbuotojų bei prekių, srautai išaugo, formuojasi didesnės eilės. Tai kelia nepatogumų tiek verslui, kuriam reikia peržiūrėti visą tiekimą ir darbuotojų pajėgas, tiek ir patiems pirkėjams, nes šie mažose parduotuvėse dabar susiduria su didesne rizika kontaktuoti su kitais žmonėmis.
Didžiosios parduotuvės, kurios geriau pritaikytos dideliems srautams, kur prekių asortimentas yra didesnis, daugiau pasiūlymų, dabar stovi tuščios. Net ir tie, kurie turi galimybių pasus, ne visa nori juos rodyti ir eina į mažas parduotuves. Logikos šioje situacijoje nelabai yra, rezultatą aptaria D. Dundulis ir priduria kol kas nematantis tokio sprendimo teigiamo poveikio visuomenės saugumui.
Poveikis ekonomikai
Pasak jo, šis reikalavimas ne tik neprisideda prie pandemijos sklaidos mažinimo, bet gali atsiliepti ir ekonomikai. Norfos atveju, didesni srautai mažose parduotuvėse nekompensuoja praradimų didelio formato parduotuvėse, o, kartu su mažesnėmis apyvartomis, tikėtina, mažės ir įplaukos į biudžetą.
Kad ir kokią nuomonę kas turi apie didžiuosius verslus ir prekybą, valstybė gauna apie 30% nuo šio verslo apyvartos. Tokia dalimi negali pasigirti nei darbuotojai, nei savininkai. Darbuotojai gauna apie 5% apyvartos, savininkai mažmeninėje prekyboje pelnu gauna apie 2-3% ir iš to pelno dar investuoja, skaičiuoja pašnekovas.
Pasak jo, valstybė sprendimo rezultatus pamatys kiek vėliau, kai verslas mokės mokesčius. Tačiau šiandienos verslo rezultatai esą rodo, kad neigiamo poveikio ekonomikai išvengti vargu ar pavyks.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti