Nuo kasininkės iki regiono vadovės: karjeros patirtis „Norfoje“
Ir parduotuvių vadovų pareigos – ne riba. Buvusi vienos iš Vilniaus „Norfos“ parduotuvių vadovė Ilona Dasienė šį pavasarį šoktelėjo ir dar vieną laiptelį aukštyn, buvo paskirta Vilniaus regiono vadove. Dar 2000 m. pirma Ilonos pažintis su „Norfos mažmena“ prasidėjo nuo kasininkės pareigų.
„Buvau kasininkė. Po poros metų paaukštino iki vyr. kasininkės. Po to buvau paskirta vadybininke. Dar po kelerių metų jau tapau parduotuvės vadove. Dirbau keliose parduotuvėse, nuo mažesnių iki didžiausių. Dabar vėl reikia į viską pažvelgti naujai, nuo balandžio įsivažiuoju į naujas pareigas, regiono vadovės“, – savo karjeros keliu dalinasi I. Dasienė.
Vos pradėjusi dirbti kasininke, Ilona sako didelių ambicijų tuomet nepuoselėjusi, tiesiog dirbo savo darbą. „Tikrai atsidaviau tam, man patiko, stengiausi dirbti sąžiningai, gerai ir tiek. Turbūt vadovai tai pastebėjo. Tai yra smagu, kai tave pastebi ir įvertina. Bet kažkokių vilčių ar planų kažko rimtai siekti net neturėjau“, – sako I. Dasienė.
Pasak jos, visas nueitas karjeros kelias nuo kasininko iki vadovaujančių pareigų leido gerai perprasti visas darbo mažmeninėje prekyboje subtilybes. Dar viena svarbi patirtis – galimybė įšokti į kito batus ir geriau suprasti aukščiau pareigose dirbančių žmonių kasdienybę. Turbūt dažnam atrodo, kad tiesioginis vadovas turėtų dirbti kitaip, bet, pasak I. Dasienės, kai pačiam tenka įšokti į jo vietą, atsiveria ir platesnis požiūris.
Motyvuoja aplinka
Paklausta, kas motyvavo taip ilgai dirbti vienoje bendrovėje, I. Dasienė pamini ir gerus atlyginimus ir, aiškią darbo tvarką, tačiau tai nėra patys svarbiausi dalykai.
„Labai gerai, kai niekas į tave nežiūri į aukšto. Man tas „Norfoje“ ir patinka. Pati nemėgstu iš aukšto į žmones žiūrėti ir į mane niekas taip nežiūrėjo. Su vadovais, pradedant generaliniu ir baigiant visa vadybos komanda, gali bet kada susiskambinti, pasitarti, kartu nuspręsti kas gerai, kas blogai. Vyksta diskusijos, o ne paliepimai. Nesvarbu, tu kasininkas, vadovas, valytojas ar krovėjas. Visi mes žmonės, visi dirba savo darbą ir visi darbai reikalingi“, – sako I. Dasienė.
Pasak jos, karjeros galimybės yra svarbu, bet nebūtinai ir jos žmones motyvuoja. Štai, esą, tarp kolegų parduotuvėse yra nemažai dirbančių 18, 20 ar net daugiau metų. Yra ir tokių, kuriems buvo siūloma aukštesnės pareigos, tačiau šie atsisakė, nes jiems patinka tos pareigos, kurias jie užima. Kiti galbūt nenori ir atsakomybių, kurios ateina su naujomis pareigomis.
Nuo kažko pradėti
Tiesa, kalbėdama apie jaunus darbuotojus, labai dideliu optimizmu I. Dasienė netrykšta. Esą yra labai stiprių, atsakingų, dirbti norinčių jaunų žmonių, tačiau didžioji dauguma nori visko pasiekti labai greitai ir lengvai.
„Kai dirbau parduotuvės vadove, naujiems žmonėms visada sakydavau, kad galima kilti, siekti karjeros, tačiau reikia nuo kažko pradėti. Turi suprasti sistemą, perprasti darbą, įgyti patirties“, – nebijoti pradėti nuo paprastesnių darbų skatina I. Dasienė. Kita vertus, labai svarbu, kad kiekvieno darbą vadovai pastebėtų ir įvertintų. Pašnekovė pasakoja, kad ir pati stengiasi talentų nepražiopsoti, įvertinti, kas iš esamų darbuotojų galėtų keisti pareigas ir augti kartu su bendrove.
Įprasta praktika
Dainius Dundulis, „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas, sako, kad ieškoti vadovaujančių pozicijų darbuotojų iš jau esamo kolektyvo yra įprasta praktika. Viena vertus, taip sudaromos galimybės žmonėms augti, tačiau tuo pačiu, toks darbuotojas jau yra susipažinęs su bendrove, žino darbo ritmą, tvarką.
„Dauguma mūsų parduotuvių vadovų yra paaukštinti kitas pareigas ėję darbuotojai, kurių dažnas pradėjo būtent nuo kasininko pareigų. Retas atvejis, kad parduotuvės vadovas ateitų iš kažkur kitur. Mūsų sistemoje jau dirbusį žmogų paruošti vadovavimui tiesiog yra lengviau, jis jau žino visus etapus. Bet, žinoma, stebime, kas turi potencialo ir savybių, tinkančių vadovaujančioms pareigoms“, – sako D. Dundulis.
