Į „Norfos“ parduotuvių lentynas – šviežiausi maisto produktai

„Norfos“ įmonių grupei priklausanti UAB „Rivona“ turi konservų, pieno, kulinarijos, konditerijos, mėsos perdirbimo ir gamybos padalinius Alytuje, Kėdainiuose ir Šilalėje. Didžioji dalis juose pagaminamų produktų skirta „Norfos“ parduotuvėms, išimtis – konservuotos sriubos ir burokėliai, kurių eksportas sudaro kone pusę visos produkcijos ir vis dar auga. Šviežia mėsa ant „Norfos“ prekystalio atsiduria per parą nuo skerdyklos stalo, o pienas į butelius išpilstomas ir į paskirstymo centrą išvežamas tą pačią dieną, kai į pieninę pristatomas iš ūkių.

„Rivonos“ gamyba organizuojama pagal faktinius užsakymus: gaminame ne į sandėlį – darbuotojai, ryte atvykę į darbą, vykdo tos dienos užsakymus. Ypač tas pasakytina apie trumpo galiojimo produktus – manyčiau, šių produktų šviežumas yra vienas geriausių parduotuvėje“, – komentuoja „Rivonos“ generalinis direktorius, „Norfos“ įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis.

Šviežia, sveika, natūralu ir skanu

Alytuje įsikūrusi bendrovės pieninė jau 15 metų gamina jogurtus, grietinę, pieną, kefyrą, sviestą, varškę bei sūrius – iš viso apie 100 rūšių pieno gaminių. Per dieną čia perdirbama apie 120 tonų žaliavinio pieno. 85 proc. pagamintų produktų keliauja į „Norfos“ prekybos sistemą, likusi dalis parduodama kitiems klientams Lietuvoje ir užsienyje.

Svetur paklausiausi Alytaus pieninės gamybos ledai, ypač tradicinis vanilinis plombyras, gaminamas pagal senąsias receptūras. Ledai eksportuojami į Estiją, Vokietiją, Olandiją. Anot Laimos Balionienės, pieninės produktų gamybos vadovės, užsienio partneriai pageidauja įprasto, iš senų laikų  pažįstamo skonio, o bendra šių dienų pirkėjus vienijanti tendencija – skanaus natūralumo paieškos.

„Žmonės nori, kad būtų ir skanu, ir sveika, tad visiškai becukriai gaminiai nepopuliarūs. Labai džiaugiuosi, kad mes niekada nenaudojome savo gaminiams cheminių priedų ar pridėtinių riebalų. Skonį jiems suteikia natūralios uogienės, o galiojimo laikas nėra ilgas – tiek, kiek natūraliai galima išlaikyti gerą produkto skonį“, – sako p. Balionienė. Paklausta apie laukiančias naujienas, ji dalijasi planais po Naujųjų metų į rinką išleisti geriamų ir tradicinių graikiškų jogurtų seriją.

Beveik visi gamybos procesai pieninėje modernizuoti ir rankų darbo likę nedaug – daugiausia ten, kur jo negalima pakeisti automatine įranga. Pavyzdžiui, varškės sūris į sūrmaišius dedamas ir išimamas rankomis – šis lietuviškas produktas negaminamas praktiškai niekur kitur, todėl ir automatinės įrangos jam nėra.

Šiame ceche dirba net trečdalis pieninės žmonių. Tuo tarpu 2018 metais pradėjęs veikti fermentinių sūrių cechas, kuriame gaminamas dviejų rūšių puskietis sūris – labiausiai automatizuotas. Jame dirba tik 5 žmonės, beveik visi – prie įrangos valdymo.

Pieninės produktų linijos nuolat atnaujinamos: neseniai keista varškės fasavimo linija, o artimiausiuose planuose – butelių putimo įranga. Ji leis dirbti greičiau, pagerins į butelius pilstomų produktų kokybę ir prailgins galiojimo laiką.

Modernizavimas ir automatizacija

„Robotizavimui ir automatizavimui ribų nėra ir galimybių dar matome tikrai daug, nors praktiškai visa mūsų įranga jau atnaujinta“, – sako Aurimas Gargasas, „Rivonos“ konservavimo padalinio vadovas. Moderniausia cecho įranga, kurią galima vadinti naujausiu mados klyksmu Europoje – garų principu veikianti daržovių valymo linija.

Jos dėka konservavimui galima naudoti nestandartines daržoves. Tiesa, rankų darbo, anot p. Gargaso, daržovių pramonėje visiškai atsisakyti nepavyks – kol kas jokia mašina nepatikrina, ar daržovės viduje nėra puvinių, ar ji tinkama naudoti.

Alytaus konservų cecho specializacija – konservuotos sriubos ir burokėliai. Jų gamybos apimtys auga, pardavimus didina ir besiplečiantis užsienio pirkėjų ratas – daugiau nei pusė konservų cecho gaminių yra skirta  išorės klientams, tame tarpe ir eksportui.

„Užsienio gamintojų – Italijos, Vokietijos – sriubų sudėtyje gausu priedų, skonio stipriklių, aromatizatorių. Mes stengiamės tuo keliu neiti, skonį išgauname natūraliais prieskoniais ir parduodame sriubas, kurios praktiškai nesiskiria nuo pagamintų namie“, – apie konkurencinį pranašumą pasakoja cecho vadovas.

Naujausias „Rivonos“ gamybos padalinys – 2018 metais prie kulinarijos cecho Kėdainiuose pradėjusi veikti duonos kepykla, kainavusi bendrovei 5 mln. Eur. Naujausia duonos kepykla Lietuvoje – pilnai automatizuota: vienu metu joje prie gamybos linijos dirba vos 6 žmonės, o pajėgumas – tona duonos per valandą.

„Esminiai gamybos iššūkiai – automatizacija, leidžianti pasiekti stabilią produkcijos kokybę ir turėti geresnę savikainą. Nuolat ieškome, ką galėtume dar labiau pagerinti, modernizuoti, efektyvinti, išlaikant tą pačią kokybę ar net ją padidinant“, – sako p. Dundulis ir atskleidžia, kad artimiausiu metu planuojama mėsos perdirbimo padalinio rekonstrukcija ir modernizacija. Ji padidins skerdyklos našumą ir mėsos cecho gamybos apimtis, kurios šiuo metu jau yra pasiekusios savo maksimalias ribas.