Pianistui G. Aleknai sugrąžinta Lietuvos pilietybė
„Man niekada nekilo klausimas, kad esu lietuvis ir kad tai man labai svarbu, o ypatingai šiais laikais – tautinė tapatybė yra svarbesnė negu bet kada anksčiau“, – sakė G. Alekna. Anot pianisto, jis supranta, kad pagal Lietuvos konstituciją ir įstatymus Lietuvos pilietybė yra ne jo teisė, o „didelė privilegija ir garbė“.
Prezidentas Gitanas Nausėda balandžio 3 d. pasirašė pilietybės grąžinimo dekretą, remdamasis įstatymo nuostatomis, leidžiančiomis grąžinti asmeniui lietuvišką pasą dėl ypatingų nuopelnų valstybei.
„Mano visas gyvenimas, visa profesinė ir asmeninė veikla nuolat labai tampriai susijusi su Lietuva, su jos kultūra. Visada taip jaučiausi ir noriu išlaikyti artimą ryšį, būti Lietuvos kultūrinio ir dvasinio gyvenimo dalimi“, – sakė G. Alekna. Anot jo, tai, ką jis daro kaip muzikas, „didžiąja dalimi susiję su Lietuva, su Lietuvos muzika, su Lietuvos kultūra“.
Užtruko labai ilgai
Lietuvoje gimęs 50-metis pianistas į Jungtines Valstijas išvyko mokytis, vėliau ten liko gyventi ir sukūrė šeimą.
„Istorija tokia, kad mokiausi Jungtinėse Valstijose, Niujorke, nuo 1996 metų. Po to likau šalyje, vedžiau, turiu šeimą, vaikai automatiškai, kaip gimę JAV, yra JAV piliečiai. Tapau pats JAV piliečiu ir, kadangi Konstitucijoje nenumatyta dvigubos pilietybės galimybė, galų gale kreipiausi į prezidentą išsaugoti Lietuvos pilietybę“, – pasakojo G. Alekna.
Anot jo, prašymas išsaugoti Lietuvos pilietybę buvo pateiktas 2021-aisiais, tačiau dėl teisinių kliūčių nebuvo tenkintas. Jam buvo pasiūlytas alternatyvus kelias – pačiam atsisakyti pilietybės, kad ši būtų sugrąžinta grindžiant nuopelnais šaliai.
Įstatyme numatyta, kad Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis, jei Lietuvos pilietybė jam sugrąžinta už ypatingus nuopelnus valstybei. Lietuvos pilietybė už ypatingus nuopelnus valstybei gali būti grąžinta, jei asmuo ją įgijo gimdamas ir po to jos neteko.
JAV pilietybė G. Aleknai buvo suteikta 2014 m., tačiau tikėdamasis išlaikyti ir Lietuvos pilietybę, jis pastarosios neatsisakė iki 2023-iųjų.
„Man teko savo ranka atsisakyti Lietuvos pilietybės, sumokėti baudą už laiku neatsisakytą pilietybę anksčiau ir vėl kreiptis. Ir kiekvieną kartą procesas vyko labai ilgai, ilgiau negu įstatymo numatyta tvarka, – teigė jis. – Yra tam tikri limitai, per kiek laiko Vidaus reikalų ministerija turi pateikti atsakymą ir pateikti Pilietybės komisijai, per kiek laiko Pilietybės komisija turi išnagrinėti prašymus, ir taip toliau. Visi šitie terminai buvo ištęsti daug ilgiau.“
G. Alekna sakė nežinojęs, jog egzistuoja prezidento pasirašytas dekretas, kuriuo jam grąžinama pilietybė, iki su juo susisiekiant BNS.
„Kai parašėte žinutę, kad norite pasikalbėti dėl pilietybės, iškart viską mečiau ir ieškojau to dekreto. Mes dabar jau pasikalbėjome su jumis, bet dar net mano žmona nežino“, – juokėsi G. Alekna.
„Aš pertikrinau ir tą dekretą, ir parašiau savo teisininkams, kurie irgi nematė. (...) Jau tiek laiko praėjo, kad mes tiesiog jau taip aktyviai nebetikriname dekretų“, – pridūrė jis.
Lietuva artima visai šeimai
Pasak G. Aleknos, jis su šeima kiekvieną vasarą grįžta aplankyti gimtąją šalį.
„Vaikams patinka, žmonai nepaprastai patinka. Mes labai sąmoningai palaikome lietuviškąją vaikų tapatybės dalį“, – pasakojo jis. Abu pianisto vaikai kalba lietuviškai bei turi Lietuvos pilietybę.
„Vaikams yra lengviau, kai vienas iš tėvų – Lietuvos pilietis, jie gali būti Lietuvos piliečiais iki 16 metų, tada turi oficialiai pasirinkti vieną iš pilietybių“, – teigė G. Alekna. Anot pašnekovo, jis mielai grįžtu gyventi ir dirbti į Europą, tačiau tokius sprendimus lemia daugybė aplinkybių.
„Tačiau, nesvarbu, kur gyvenu, aš vis tiek jaučiuosi Lietuvos dalimi, ir dabar grąžinta Lietuvos pilietybė man padės išlaikyti tą ryšį“, – sakė jis.
G. Alekna 1993–1996 m. studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, 1996–2006 m. – Juilliardo muzikos mokykloje Niujorke. 2002–2004 m. dėstė Juilliardo muzikos mokykloje, 2011–2016 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje.
2011-aisiais jam suteiktas docento laipsnis, per savo karjerą jis tapo ne vieno tarptautinio konkurso laureatu. Svarbiausia G. Aleknos tyrimų sritis – kompozitoriaus, pianisto Vytauto Bacevičiaus neskelbti fortepijoniniai kūriniai, jų redagavimas ir rinkinio sudarymas.
