„Olympic Casino“ vadovas: pinigų kilmė Š. Stepukonio lošimų sąskaitose – pagrįsta
Papildyta Lošimų priežiūros tarnybos komentaru
„Lošimai buvo vykdomi negrynaisiais pinigais internetu, gana ilgą laiką, pinigai į lošimams skirtą sąskaitą buvo pervedami iš sąskaitų, esančių Lietuvoje veikiančiose finansų įstaigose, pinigų kilmė buvo pagrįsta. Pinigų srautai buvo aiškiai matomi ir deklaracijose, kurias įstatymuose numatyta tvarka teikiame Valstybinei mokesčių inspekcijai“, – naujienų portalui „LRT.lt“ sakė T. Palevičius.
T. Palevičiaus teigimu, Lietuvos įstatymai ir teisės aktai numato kontrolės procedūras, padedančias užkardyti rizikas, susijusias su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. Jis teigė, jog įmonė kiekvieną procedūrą esą vertina rimtai ir bendradarbiauja su Lošimų priežiūros tarnyba, Valstybine mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba bei Lietuvos policija.
VŽ jau rašė, kad „BaltCap“ kreipėsi į teismą, kur iš Š. Stepukonio, kazino grupės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“ bando prisiteisti 16,6 mln. Eur.
Jeigu prie ieškinio prisijungtų „BaltCap“ fondo įmonė Lenkijoje – ieškinio suma gali padidėti iki 29,55 mln. Eur.
Vilniaus apygardos teismas dar 2023 m. gruodžio 19 d. Š. Stepukoniui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo jo turtą, įskaitant laikomą lošimų bendrovėse.
Taip pat šiuo metu dar vyksta ir ikiteisminis tyrimas dėl Š. Stepukonio galimai pasisavinto turto Lietuvoje. Jį atlieka FNTT.
Įtarimai kol kas niekam nepareikšti.
Lošikai ne visada turi pranešti apie įtarimus
Arnoldas Dilba, Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas, sako, jog dabar įstatymai nenumato, jog lošimų organizatoriai galėtų stabdyti lošėjų veiksmus įtariant, kad jie priklausomi nuo lošimų, atsineša neaiškių pinigų.
Be kita ko, lošikai ne visada turi pranešti apie įtarimus dėl lošėjų, pavyzdžiui, nustačius lošėjo tapatybę, pinigų kilmę ir matant, kad klientas pasiturintis ir gali lošti, jie neturi pareigos jo stabdyti, teigė A. Dilba.
A. Dilbos teigimu, tarnyba pakankamai dažnai gauna lošėjų skundų, kad jiems nepagrįstai uždaromos lošimų sąskaitos.
„Dažniausiai tokie žmonės nepatogūs lošimų organizatoriams, nes jie laimi, turi tam tikrą pliusą sąskaitose, o neriboja pralošiančių“, – BNS teigė A. Dilba.
Pasak jo, probleminių lošimų prevenciją sugriežtinti bandyta nuo 2021 m., bet to padaryti nepavyko – priimti pataisas trukdė lošimų organizatoriai ir lobistai.
„Apie įstatymų keitimą tarnyba kalbėjo ne vienerius metus, kad probleminių lošimų prevencija nereglamentuota. Bandėme spręsti savomis priemonėmis, bet nepavyko“, – BNS teigė A. Dilba.
Anot jo, kiekvienas pakeitimas dėl sugriežtinimų lošimų rinkoje labai sudėtingai skinasi kelią: „Žiūrint kiek yra lošimų organizatorių ir lobistų, galima daryti tam tikras išvadas.“
Tarnybos atstovo teigimu, šiuo metu sudėtinga vertinti Š. Stepukonio atvejį, nes ikiteisminio tyrimo tarnyba neatlieka.
„Visų detalių neturime, daryti išvadas, kur ir kokie saugikliai nesuveikė ar buvo kažkokie pažeidimai. Tik viena galiu pasakyti, jeigu žmogus lošia tokiomis sumomis, kokios skelbiamos, akivaizdu, kad jis lošia galimai ne pramogai, o turėjo tam tikrų problemų, matyt, su lošimais. Šis atvejis vienintelis toks didelis, bet yra dar daug atvejų, kai žmonės pralošia verslus, namus ir paskolas“, – BNS teigė A. Dilba.
