„Basanavičiaus“ apartamentai: istorinio pastato konversija Vilniaus centre įgauna pagreitį – gautas paskutinis statybų leidimas

Vilniaus Naujamiestyje, J. Basanavičiaus gatvėje, pradedamas naujas etapas prestižinio projekto „Basanavičiaus“ įgyvendinime – gautas paskutinis statybų leidimas rekonstrukcijai su paskirties keitimu į gyvenamąją. Tai suteikia galimybę formuoti apartamentus, įrengti požeminę automobilių aikštelę ir terasas mansardiniuose bei pirmojo aukšto butuose. Taip pat leista modernizuoti pirmojo aukšto langus bei įgyvendinti inžinerinius ir sklypo planavimo sprendimus.

Projektą vysto „reefo“, architektūrinę dalį kuria „Do Architects“, interjerus – „Another Studios“, generalinis rangovas – „Insitus“. Šiuo metu parduota apie 65 proc. projekto ploto, atlikta ketvirtadalis numatytų rangos darbų. Visus darbus planuojama užbaigti 2026 m. trečiąjį ketvirtį. Projektas finansuojamas uždarojo tipo, informuotiesiems investuotojams skirto, investicinio fondo „NuCapital“ bei „Artea“ banko išplatintomis obligacijomis.

„Gautas leidimas yra kertinis žingsnis įgyvendinant projekto viziją. Šiame pastate sujungiame istoriją ir modernumą, suteikdami galimybę gyventojams patirti ne tik šiuolaikišką komfortą, bet ir išskirtinę istorinę pridėtinę vertę“, – sako Karolis Aidulis, kūrybinės NT vystymo kompanijos „reefo“ įkūrėjas ir vadovas.

Projektas „Basanavičiaus“ išsiskiria istorinio paveldo ir šiuolaikinių sprendimų sinteze – restauruojamas autentiškas šimtmetį skaičiuojantis pastatas, išlaikant jo architektūros dvasią, tačiau integruojant modernią inžineriją, kokybiškas medžiagas ir išmanius sprendimus. Projekte numatytos įspūdingos erdvės su aukštomis lubomis, marmuro ir natūralaus akmens apdailos elementai, privatūs kiemeliai bei terasos.

„Do Architects“ partnerė Gilma Teodora Gylytė pabrėžia, kad projektas „atgaivina“ tai, kuo prieš šimtmetį garsėjo Basanavičiaus gatvė:

„Šiuo projektu norime sugrąžinti Vilniaus miestui prabangos, erdvės ir reprezentatyvumo pojūtį, kuriuo rajonas, vadintas Didžiąja Pohulianka, garsėjo prieš šimtmetį. Čia buvo suplanuoti ir išplėtoti reprezentaciniai pastatai, kokybiški bei prabangūs apartamentai. Deja, šis būsto tipas sovietmečiu išnyko – apartamentai buvo susmulkinti, išdalinti arba tiesiog sunaikinti. „Basanavičiaus“ projektas siekia šį istorinį būsto tipą atgaivinti, sukurdamas įspūdingai erdvius, aukščiausios klasės apartamentus.“

Architektė atkreipia dėmesį, kad be išskirtinių architektūros detalių, projekte ypatingas dėmesys skiriamas bendrosioms erdvėms ir pastato išraiškai. Pirmuosiuose aukštuose suprojektuoti kiemeliai su individualiais įėjimais, o pagrindinis pastato vestibiulis veda į įspūdingą, šviesų holą ir išskirtinę laiptinę. Viršutiniai aukštai turės ne tik didelius apartamentus, bet ir erdvias stogo terasas. Tai bandymas Vilniuje pritaikyti Vakarų Europos didmiesčiams būdingą erdvių stogo apartamentų kultūrą – ne tik su dideliais stoglangiais, bet ir plačiais išėjimais ant stogo. Įdomu ir tai, kad pastato eksterjeras bus monochrominis – vienos spalvos nuo žemės iki pat stogo. Cokolinio aukšto dažymas Vilniuje išpopuliarėjo tarpukariu, todėl šiuo žingsniu labiau taikomasi į Venecijai, Milanui ar Paryžiui būdingas fasadų spalvos tradicijas

Projekte suplanuoti vos 24 apartamentai – nuo erdvių vieno miegamojo, 59 kv.m ploto, iki 150 kv. m būstų.