Tvarumo ekspertė: Lietuvoje mažiau kalbama, bet daugiau daroma, tai – galimybė pozicionuoti save kaip Europos lyderę
Lilia, ar, jūsų nuomone, reguliavimo veiksmai ir privačios iniciatyvos vyksta pakankamai savalaikiai ir efektyviai, kad būtų užtikrinti Paryžiaus susitarimo tikslai?
Manau, šiuo metu nei privataus verslo iniciatyvų, nei teisėkūros veiksmų neužtenka šiam sutarimui užtikrinti ir pasiekti. Kalbant apie klimato kaitos reguliavimą, būtina pažymėti, kad artėjame prie vieno iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo kelio etapų. 2030-ieji, iki kurių turime tarpinį tikslą 55 proc. sumažinti išskiriamų dujų kiekį, nebėra tolima ateitis. Deja, atrodo, kad, nepaisant visų pastangų, šiai dienai išmetamų teršalų kiekiai veda mus į pasaulį, kur vidutinė oro temperatūra amžių sandūroje bus 2 laipsniais aukštesnė, į pasaulį, kurio taip norime išvengti, ir kuriame bus sunkiau gyventi, palyginti su šiandiena. Jei ir toliau vykdysime verslą taip, kaip darome dabar, vidutinė pasaulio oro temperatūra 1,5 laipsnio atšils ne šimtmečio pabaigoje, o galimai jau po 2–3 metų, kas sukels tolesnį biologinės įvairovės rūšių nykimą ir didesnę ekstremalių oro reiškinių tikimybę.
Tad neturėtume stebėtis, jog artimoje ateityje galime sulaukti dar intensyvesnio vyriausybių įsitraukimo į klimato kaitos problemų sprendimą. Tai, be abejo, turės didelės įtakos verslui.
Kaip Europoje vystosi tvarumo teisės aktai?
Nepaisant populiarios kritikos dėl ES biurokratijos ir lėto sprendimų priėmimo, per pastaruosius porą metų padaryta didelė pažanga. Jau dabar ES įgyvendina ne vieną reikalavimą, kuris skatina organizacijas keistis, didina skaidrumą ir gerina tvarumo ataskaitų palyginamumą. Neaišku, ar šių priemonių pakaks, tačiau iš valstybinių institucijų ir privačių įmonių tai neabejotinai pareikalaus daugiau ŠESD kiekį mažinančių veiksmų.
Mano nuomone, ypač svarbus ES žingsnis yra Ribinio anglies dioksido koregavimo mechanizmo (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism, CBAM) įvedimas. Jau nuo 2023 m. spalio 1 d. prasidės CBAM taikymo pereinamasis laikotarpis. Kol kas jis veiks kaip reikalavimas teikti su importu susijusias ataskaitas apie ŠESD išmetimą. Nuo 2026 m. sausio importuotojai privalės mokėti mokestį, taikomą importuojamiems produktams, kurie turi didelį poveikį aplinkai jų gyvavimo ciklo metu, pavyzdžiui, plienui ir cementui. Tai daroma siekiant sukurti vienodas sąlygas ES ir ne ES gamintojams ir neleisti ES įmonėms perkelti gamybos įrenginius į užsienį su tikslu išvengti griežtesnio reguliavimo. Būtent tokiu būdu yra nustatomas tikrasis poveikis aplinkai.
Kalbant apie kitas reikšmingas teisėkūros iniciatyvas, reikėtų paminėti Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą (angl. Corporate Sustainability Reporting Directive, CSRD), kurią palaipsniui įgyvendinus tvarumo ataskaitų apie bendrovės veiklą, susijusią su poveikiu aplinkai ir visuomenei, kokybė nenusileis finansinėms ataskaitoms.
Dar vienas paminėtinas ES teisės aktas – Kovos su miškų naikinimu reglamentas, įpareigojantis palmių aliejaus, galvijų, sojos, kavos, kakavos, medienos ir kaučiuko gamintojus įrodyti, kad jų produktai nėra gaminami žemėje, kuri iki 2020 metų buvo mišku.
Taip pat Europos Komisija priėmė pasiūlymą sertifikuoti anglies dioksido absorbavimą, siekdama užtikrinti, kad įmonių įsigytos anglies dioksido kompensacijos (angl. carbon offset) iš tiesų mažintų klimato kaitą.
Tai tik keli pavyzdžiai. Tikiu, kad per ateinantį dešimtmetį sulauksime dar daugiau teisėkūros veiksmų, kurie iš esmės keis verslo plėtojimo būdus.
Kaip tvarumo požiūriu atrodo Lietuva?
Mano nuomone, Lietuvos rinka pajėgi ne tik sėkmingai keliauti ŠESD kiekio mažinimo keliu tolygiai su kitomis ES narėmis, tačiau turi prielaidas pirmauti. Pirmiausia, įvardinčiau nuoseklią politiką vykdančias institucijas, sąmoningus vartotojus ir mažai iškastinio kuro naudojančią rinką. Atrodo, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, mažiau kalbama, bet daugiau daroma, ir tai neabejotinai yra galimybė regionui pozicionuoti save kaip Europos lyderį. Pavyzdžiui, kalbant apie energetikos rinką, Lietuvoje centrinio šildymo sistemos 70-80 proc. nenaudoja iškastinio kuro, o Lenkijoje ši dalis siekia tik 12 proc.
Matome daug iniciatyvų privačioje erdvėje, nukreiptų į tvarius produktus ir paslaugas. „Eastnine“ taip pat suvienijo jėgas su kitais rinkos dalyviais, siekdami paspartinti darniam vystymuisi itin reikšmingą „proptech“ (inovacijas ir skaitmeninę transformaciją NT rinkoje apibendrinantis terminas) plėtrą šalyje. Tikimės, kad Lietuvos „proptech“ tarptautiniame kontekste sužibės taip pat kaip „fintech“.
Kaip reguliavimo pokyčiai veikia NT rinką?
Atsižvelgiant į esamą teisėkūros veiksmų tempą ir bendras socialines nuotaikas, manau, daugelio NT bendrovių ateitis priklausys nuo jų gebėjimo formuoti savo strategijas, suderintas su klimato kaitos rizika ir iš to kylančiomis galimybėmis. Vykstantys pokyčiai ir jų greitis bus vieni iš lemiamų veiksnių, vertinant verslo patikimumą skolintojų, investuotojų ir pirkėjų akimis.
Buvo daug kalbama apie kapitalo perskirstymą tvariam nekilnojamam turtui, tačiau realiai mažai kas vyko. Labiausiai tai lėmė aiškumo nebuvimas, net kalbant apie „tvarumo“ sąvoką. ES Taksonomijos reglamentas, kuriuo nustatomi moksliniais įrodymais pagrįsti kriterijai, skirti ekonominės veiklos tvarumui vertinti, pašalino šią kliūtį ir tikiuosi, kad ateityje išvysime ryškesnį tvaraus ir netvaraus turto kainų bei susijusių sąlygų skirtumą.
NT savininkui ir investuotojui labai svarbu neatsilikti nuo tvarumo srities pokyčių ir nuolat įgyvendinti besikeičiančius reikalavimus. Pavyzdžiui, ataskaitų teikimas apie netiesiogines emisijas visais vertės kūrimo etapais, kuris prieš kelis metus buvo neprivalomas ir neretai laikomas nereikalingu rūpesčiu, šiais metais tampa prioritetu, visų pirma, dėl minėto CSRD reglamento ir, žinoma, dėl bendro rinkos brandos lygio. Todėl „Eastnine“ kuria procesus ir įrankius, skirtus savo valdomų patalpų statybų ir remonto metu generuojamų netiesioginių emisijų deklaravimui, analizei ir ŠESD kiekio mažinimui. Tai sudėtingos užduotys, tačiau iššūkius reikia spręsti.
Jūsų nuomone, kaip dėl visų šių veiksmų verslo aplinka pasikeis per 5–10 metų?
Jau dabar investuotojai klausia apie mūsų veiklos suderinamumą su ES taksonomija, apibrėžiančia savybes, kurias pastatai turi atitikti, kad ES kontekste būtų laikomi tvariais. Tikiu, kad ES taksonomijos kriterijai per trumpą laiką taps dar svarbesni, nes suderinamumas su ES taksonomija tikrai yra pranašumas. Nesilaikymas ES taksonomijos, žinoma, turės įtakos NT pirkimo ir pardavimo kainoms.
Taip pat „Net Zero“ (verslas be emisijų) bus būtina NT statybų ir valdymo sąlyga. Į klimato kaitos švelninimą orientuotas projektavimas, kuo mažiau anglies dioksido į aplinką išskiriančios medžiagos, atsinaujinanti energija ir ypač mažas energijos suvartojimas – vieni svarbiausi ,„Net Zero“ komponentų. Esamiems pastatams tai reiškia pasenusių energijos sistemų modernizavimą ir iškastinių energijos šaltinių vartojimo pašalinimą.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2089?placement=
Jau greitai pamatysime naujiems projektams keliamus tikslus ne tik dėl energijos poreikio, bet ir dėl išmetamų teršalų kiekio vienam statomo ar modernizuoto ploto metrui. O dėl duomenų, susijusių su anglies dvideginio išmetimu, sudėtingumo, turėsime plačiau naudoti skaitmeninius įrankius, leidžiančius lengviau rinkti ir analizuoti duomenis.
Ką konkrečiai „Eastnine“ daro ir ketina daryti, kad atitiktų reikalavimus ir demonstruotų lyderystę?
Jau daug metų dirbame su įvairiais pastatų tvarumo aspektais. 94 proc. mūsų pastatų yra sertifikuoti, įskaitant 89 proc. sertifikuotų aukščiausiais LEED Platinum ar BREEAM balais. Be abejo, pastatų sertifikatai atspindi pastato tvarumo lygį, tačiau taip yra ne visada. Todėl stengiamės pagerinti energinį naudingumą, viršijantį sertifikavimo reikalavimus. Bendradarbiaujame su energijos konsultantais Švedijoje ir Lietuvoje, kad gautume įžvalgų apie energijos suvartojimą mūsų pastatuose ir kurtume sistemas, leidžiančias nuolat tobulinti pasiekimus. Būtent dėl šių priežasčių pasiekėme beveik 91 proc. siekiantį suderinamumą su ES taksonomija.
Tuo pačiu suprantame, kad tai, kas šiandien laikoma „tvaru“, po poros metų gali tapti „netvaru“. Todėl toliau dedame daug pastangų tobulindami energijos valdymo procesus ir nuolat keliame savo ambicijas. Dabar esame subūrę darbo grupę, kuri tiria būdus, kaip efektyviai rinkti duomenis iš mūsų renovuojamų ir įrengiamų projektų, o kitas žingsnis bus šių emisijų mažinimo strategijų įgyvendinimas. Kaip jau minėjau, taip pat dalyvaujame bendruomenėje, remiančioje ir skatinančioje „proptech“ ekosistemos plėtrą regione.
VERSLO TRIBŪNA
Žinoma, geriausia strategija yra aktyviai veikti ir kurti savo verslo strategijas nuo pat pradžių laikantis ŠESD kiekio mažinimo ir „Net Zero“ principų. Tokiu atveju joks reguliavimas nesukels papildomų nepatogumų. Dėmesys energijos vartojimui, patikimos išmetamųjų teršalų informacijos rinkimas bei sistemingas planas, kaip savo veikla švelninti klimato kaitą, nulems didesnį atsparumą ateičiai jau šiandien.
Švedijos kapitalo nekilnojamojo turto bendrovė „Eastnine“ šiuo metu Lietuvoje valdo 9 pastatus, priklausančius verslo centrams „3Burės“ „Vertas“, „Uniq“, „Uptown Park“, S7, 3 verslo centrus Latvijoje – „Alojas Biroji“, „Valdemara centrs“, „Zala 1“ ir 1 verslo centrą Lenkijoje – „Nowy Rynek D“.