Įsitraukti į Ukrainos atstatymą Lietuvos verslą stabdo draudimo ir finansavimo klausimai
Galimybes dirbti Ukrainoje svarsto įvairūs Lietuvos verslai, tačiau jie norėtų draudimo nuo karo, sako Kyjive prekybos centrą „Retroville“ ir mažmeninės prekybos tinklą „Novus“ Ukrainoje valdančios bendrovės vadovas.
„Statybininkų asociacija kalba – norėtume, kad žmonės, įrengimai, vykstantys į Ukrainą dirbti, būtų apdrausti nuo karo rizikos. Deda pastangas ir kai kurie verslai: domisi, važiuoja, teko bendrauti ir su Griovėjų asociacija Lietuvoje – perka įrangą, veža į Ukrainą, kur labai daug sugriautų namų, daug reikės griauti“, – antradienį LRT radijui sakė A. Karalius.
Jo žiniomis, draudimą privačioms bendrovėms gali apmokėti Lietuvos Vyriausybė.
„Toks draudimas yra labai brangus, bet, kiek žinau, Vyriausybė ieško variantų kaip tą išspręsti, galbūt apmokės draudimo polisus kompanijoms“, – teigė A. Karalius.
2022 m. lapkritį Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, teigė, jog iš draudimo įmonių laukia pasiūlymų dėl schemų verslui, planuojančiam padėti atstatyti Ukrainą.
A. Karaliaus teigimu, verslą nuo veiklos Ukrainoje šiuo metu taip pat stabdo vis dar neaiškus atstatymo darbų finansavimas.
„Turi būti ir užsakovas toms paslaugoms. Šiuo metu dar nėra aišku, kaip tie dideli tarptautiniai pinigai Ukrainos atstatymui bus skirstomi“, – teigė jis.
Lietuva birželį skyrė 10 mln. Eur naujam Europos investicijų banko patikos fondui, kuris artimiausiu metu finansuos svarbiausios Ukrainos infrastruktūros atstatymą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, bendra Lietuvos parama nuo Rusijos invazijos besiginančiai Ukrainai pasiekė 1 mlrd. Eur.
