EBPO rekomenduoja Lietuvai plėsti nuomojamo būsto fondą, nes nuosavybė mažina NT rinkos likvidumą
VŽ jau rašė apie dalį šių rekomendacijų, Aplinkos ministerijos, ekspertų bei verslo mintis apie šalies persiorientavimą į būsto nuomos segmentą.
Anot Simono Gentvilo, aplinkos ministro, dabar greičiausias sprendimo būdas pasiūlos didinimui – paskatos NT verslui.
„Pagrindinė Lietuvos problema yra didelė nuosavybės dalis, kas reiškia, jog rinka nėra (pakankamai – VŽ) likvidi. Manau, kad svarbus yra tiek viešasis, tiek privatus sektorius, tačiau su privačiu judėti šiuo metu būtų greičiau“, – trečiadienį konferencijoje, pristatydamas išvadas sakė Markas Pearsonas, EBPO užimtumo, darbo ir socialinių reikalų direktorato direktoriaus pavaduotojas.
„Kažkuriuo momentu turite atsakyti į klausimą, ar būstas yra prioritetas, ar ne? Jeigu prioritetas, reikia daryti sprendimus ir skirti lėšas“, – kalbėjo jis.
Anot analizės, nuo 2010–2019 m. EBPO šalyse būsto kainos padidėjo 17%, kai Lietuvoje – 33%.
„Tai didžiulis pokytis, kuris tęsėsi ir per pandemiją. Jis viršijo tiek EBPO šalių, tiek ES vidurkį. Dabartiniai laikai kelia daug iššūkių, bet svarbu ne tik kainos, bet ir būsto kokybė, kuri Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius gerėja, tačiau didžioji dalis būsto fondo sensta, iki 1993 m. pastatyti namai sensta, tada brangstanti energija tampa dar didesne problema. Neįperkamas būstas sukuria kitas ekonomines ir socialines problemas“, – aiškino M. Pearsonas.
[infogram id="cc247230-c8c3-419c-ad19-bad1a1840c58" prefix="AJH" format="interactive" title="Statyba ir NT. Būsto įperkamumas Lietuvoje ir didžiuosiuose miestuose 2000-2022 m. Lietuvos bankas"]
Nejuda ir nesikeičia
Anot jo, Lietuvoje daugiau nei 90% būsto yra žmonių asmeninė nuosavybės ir tai vienas aukščiausių rodiklių EBPO.
„Kodėl tai problema? Juk daugelis šalių deda nemažai pastangų, kad paskatintų didesnį nuosavybės lygį. Tačiau itin didelis nuosavybės lygis yra susijęs su iššūkiais darbo jėgos mobilumui – Lietuvoje dalis namų ūkių, pakeitusių būstą yra labai maža. Tai tampa kliūtimi žmonėms ieškoti geresnių galimybių, darbo kituose regionuose“, – sakė organizacijos atstovas.
Anot jo, ši situacija sudaro kliūtis didesnio masto renovacijos procesui, nes reikia didelio kiekio savininkų sutikimų.
„Kalbant apie renovaciją, jos tempas per lėtas – 2022 m. tik 8% daugiabučių, pastatytų iki 1993 m., Lietuvoje buvo renovuota. Pagal dabartinį tempą reikėtų 100 metų, kad būtų renovuoti labiausiai energetiškai neefektyviausi daugiabučiai“, – aiškino M. Pearsonas.
„Ir galiausiai, tai (nuosavybė – VŽ) didina socialinio būsto poreikį, nes sumažina žmonių, ieškančių prieinamo būsto, galimybes“, – sakė jis.
EBPO rekomendacijose Lietuvai pirmiausia siūloma daugiau pastangų dėti į būsto kokybės ir energetinio efektyvumo didinimą, imtis aktyvesnės municipalinio būsto plėtros, peržiūrėti paramos jaunoms šeimoms mechanizmą, mažinti šešėlį nuomos segmente.
„Pirmas dalykas, (reikia nuspręsti – VŽ) kaip viskas bus struktūruota valstybės lygiu, kas už tai bus atsakingas. Yra labai daug sričių, skirtingų ministerijų. Reikia daugiau strateginio požiūrio, stiprinant savivaldybių galimybes“, – atkreipė dėmesį EBPO atstovas.
Parama netaikli
Vertindamas šiuo metu Lietuvoje siūlomas paramos priemones būsto prieinamumui didinti jis kritikavo tai, kad jos vienu metu nukreiptos į daug tikslų, kai esą turėtų koncentruotis ties vienu.
„Jūs šiuo metu išleidžiate labai daug pinigų skirtingoms priemonėms, kurios turi labai skirtingus tikslus – jaunoms šeimoms, regionams, įperkamumai, energetiniam efektyvumui. Reikia susikoncentruoti, kas yra svarbiausia: ar remti jaunus žmones, ar regionų plėtrą?“, – aiškino M. Pearsonas.
Jis taip pat siūlė įvertinti tiesioginės paramos, pavyzdžiui, paskolų kompensacijoms, realų poveikį NT rinkai.
„Problema gali būti ta, kad jeigu jaunimui bus teikiama parama būstui įsigyti, ji labai greitai atsispindės kainose. Taigi galiausiai žmonės, kuriems bandote padėti, nebebus remiami, o galimybės įpirkti būstą sumažės. Manau reikia susikoncentruoti į pasiūlos didinimą“, – sakė jis.
[infogram id="7ed680a2-cea7-4bf9-94f6-077e27666da7" prefix="u78" format="interactive" title="Statyba ir NT. Būsto įperkamumas 2004-2022 m. Ober-Haus"]
Anot eksperto, būtent municipalinio ir socialinio būsto pasiūla, galėtų būti saugiklis sparčiai nedidėti žemiausiai kainos eilutei, jei verslas, matydamas, kad nuomininkams skiriama parama, nuspręstų didinti kainas.
Bendrai jis pabrėžė būsto pasiūlos didinimo svarbą.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Didžiausios prekybinių ir sandėliavimo patalpų (stock-office) plėtotojos Vilniuje „Darnu Group“ valdomuose „Vilniaus verslo parkuose“ plečiasi verslo bendruomenė –prie jos prisijungė dar septyni nauji verslai.
Statybos ar kapitalinio remonto darbai visada kelia papildomų rizikų. Gaisrai, techninės klaidos ar netinkamai vykdomi procesai gali lemti didelius nuostolius ar net projekto sustabdymą. Vis dar pasitaiko atvejų, kai atsakomybių ribos tarp statybų proceso dalyvių būna neaiškios, o statybos darbų visų rizikų (angl. – „Contractors All Risks“, toliau – CAR) draudimas, kuris teoriškai turėtų apsaugoti nuo tokių situacijų, praktiškai lieka neaktyvus arba apskritai pamirštas. Kodėl taip nutinka? Ir kokias pasekmes tai sukelia NT vystytojams, rangovams ir subrangovams?
24 apartamentų projektas „Basanavičiaus“ įneša avangardo į Vilniaus prabangaus nekilnojamojo turto rinką. Daugiau nei šimtmetį istorijos menantis pastatas, kūrybinės NT vystymo kompanijos „reefo“ rankose atgimsta į kokybiškam gyvenimui pritaikytą, meno galeriją primenantį ir moderniais sprendimais stebinantį naują prabangos standartą rinkoje.
„Trumpu periodu, reikia pasiūlyti daugiau būsto – nesvarbu, savivaldybių ar privataus, bet gerokai daugiau, kad atlaisvintume rinką ir žmonės galėtų judėti. Atlaisvinus būstus, atsiras jų parduodančių“, – sakė M. Pearsonas.
Paskatos plėtotojams
S. Gentvilas sako, jog greičiausias būdas didinti būsto pasiūlą – paskatos verslui.
„Šiandien pasiūlos faktorius yra NT vystytojai, kurių verslo modelyje statyba nuomai nusileidžia pardavimui. Turime asimetriją, nes didžioji dalis gyventojų negali nusipirkti būsto, o nuomotis galėtų. Šiandien centrinė valdžia negalvoja, kaip padaryti vystytojams patogų modelį, kad jie eitų į būsto nuomos rinką. Man atrodo, kad tai yra žemai kabantis vaisius, kurį mes galime per metus išspręsti pasiūlydami mokestinių inciatyvų, taip pat pasiūlant nuomininkų apsaugą“, – tvirtina jis.
Ministro žodžiais, per ateinančius metus galima būtų paskatinti NT plėtotojus.
„Jie yra profesionalūs investuotojai, būstą nuomai gali plėtoti su geresnėmis paskolomis, su valstybės garantijomis. Valstybės būsto pasiūla (jos didinimas – VŽ) bus labai lėta – tam reikia daug susitarimų, o būsto nuomos rinkos išjudinimas su taikliu kompensavimu yra greitas vaisius“, – mano S. Gentvilas.
Jis taip pat su nerimu žvelgia į siūlymą didinti savivaldybių galimybių didinimą, pavyzdžiui, dėl skolinimosi. Anot ministro, tam reikėtų daugiau centrinės valdžios įsitraukimo.
„Ekspertas teisus dėl mūsų savivaldybių galimybių vystyti komercinius ilgalaikius nuomos srautus, kurie galėtų būti investuojami atgal. Šiek tiek net baisu pagalvoti apie savivaldybes, kurios į būsto vystymą ateitų su šiandienine skaidrumo kultūra. Mes tikrai turime jas ištreniruoti ir valstybė galėtų pastūmėti, su Lietuvos banku ar Finansų ministerija pagalvoti apie subsidijas tokioms savivaldybių įmonėms, bet čia bus labai ilgas procesas“, – sako S. Gentvilas.
