Žalos Kuršių nerijai byla: valdžia aplinkkelį derino, asfalto pilti neleido
Klaipėdos apygardos teisme mėnesio pradžioje atversta baudžiamoji byla, kurioje parko niokojimu padarius 5,6 mln. Eur žalos kaltinami bendrovės „Akordas 1“ vadovas Gintautas Matulevičius, jo pavaduotojas Mindaugas Karpičius.
Jie savo kaltės neprisipažįsta, o jų gynėjai nurodo, jog frezuotas asfaltas saugomoje teritorijoje buvo išpiltas su Neringos valdžios žinia.
„Iniciatyvos nebuvo jokios, kad vežtų asfaltą, tik suderinta schema. Keliukai, kur buvo numatyta schema, buvo vietomis nepravažiuojami. Jais naudojosi miškininkai, gaisrininkai. Pavasarį buvo kertamas miškas, lengvosios mašinos pro miško kelią negalėjo pravažiuoti. Buvo kalbėta ir jie sutiko sutvarkyti. Mums reikėjo, kad būtų pravažiuojamas ir jis buvo pravažiuojamas“, – antradienį teismo posėdyje teigė E. Šakalys, savivaldybės administracijos direktorius.
Anot jo, tvarkyti kelius formuojant aplinkkelius normali praktika Lietuvoje.
E. Šakaliui antrino jo pavaduotojas S. Šveikauskas, kurio teigimu, „Akordas 1“ Taikos gatvėje pakaitomis turėjo dirbti vienoje kelio pusėje, tačiau siekiant didesnio rekonstrukcijos tempo, norėta darbus vykdyti visa apimtimi uždarant gatvę. Administracija su tuo nesutiko, nes uždarius gatvę būtų paralyžiuota komunalinis ūkis, verslas.
Rangovai pasiūlė suformuoti aplinkkelį per mišką ir parengė schemą savivaldybei.
Saugaus eismo komisijoje, kuriai pirmininkauja S. Šveikauskas, ji nebuvo nagrinėta ir tvirtinta, nes to esą nereikėjo. Aplinkkelio suformavimą savivaldybė palaimino, suderino ir su policija. Kuršių nerijos nacionalinis parkas, miškininkai esą buvo informuoti žodžiu ir neprieštaravo.
„Žodžio prie bylos neprisegsi. Dabar kaip elgčiausi – siūlyčiau, kad visi pasirašytų ir dar krauju“, – teigė S. Šveikauskas.
Jo teigimu, nei žodinio, nei raštiško pritarimo „pilti atliekas į mišką iš administracijos pusės nebuvo“.
„Nežinau, kas derino, aš tikrai to nederinau. Kad taip sutvarkyt kelią reikėjo pasistengt. Apie medžiagiškumą kalbos nebuvo, tik, kad turi būti pravažiuojama lengvuoju transportu“, – teisme kalbėjo pavaduotojas.
Išlikęs iki šiol
Tyrimo metu surinkta duomenų, kad 2020 m. gegužę–rugsėjį, rekonstruojant Taikos gatvės dalį, beveik 2.000 t susidariusių statybinių atliekų – frezuoto asfalto – buvo neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose. Taip suformuoti trys keliukai Nidoje, Pervalkoje ir Juodkrantėje.
Administracijos vadovas E. Šakalys teigė žinojęs apie aplinkkelio poreikį, nes darbus pradėjus vasarą dėl poilsiautojų srauto Taikos gatvėje negalėjo prasilenkti automobiliai, čia dirbo sunkioji technika. Jo teigimu, už aplinkkelio suformavimą savivaldybė rangovui nemokėjo.
„Buvo gražiai sutvarkytas takas. Buvo gal vienas–kitas grumstas, nurinkti reikėjo ir viskas. Keliukas sutvarkytas. Kad pilta matėsi, kad statybinė medžiaga, kuri susimaišė su spygliais, lapais“, – kalbėjo E. Šakalys.
Anot jo, dėl stambios frakcijos gabalų ėmė piktintis gyventojai, o savivaldybė su rangovu aptarė, kad stambūs atliekų gabalai bus nurinkti, o jei paaiškėtų, kad išpilta medžiaga kenksminga, pabaigus rekonstrukciją, kelias būtų sutvarkytas. Tačiau Nidoje jis tebėra iki šiol.
„Nežinau, ką dabar daryti, kol nesibaigė byla. Keliukas gražiai atrodo, visi patenkinti, ten važiuoja, jokių problemų. Jei būtų išpylę paprastą žvyrą, nebūtų buvę jokios problemos“, – teisme kalbėjo administracijos direktorius.
Pervalkoje, anot jo, buvo leista vežti ne smulkintą asfaltą, o statybines atliekas ant vadinamojo Mitkaus kelio, kuriam išduotas leidimas rekonstrukcijai. Jį planuojama tvarkyti, o gyventojus piktino gilios duobės.
E. Šakalys, byloje apklaustas specialiuoju liudytoju, teisme neslėpė, jog su „Akordo 1“ vadovu G. Matulevičiumi yra vienmečiai, anksčiau kartu studijavo „tame pačiame institute“, buvo pažįstami.
Tarp vyrų teisėsauga užfiksavo pokalbių, kurių viename administracijos vadovas prašė surinkti didelius išpilto asfalto gabalus. Tuomet dėl kelio esą neprieštarautų miškininkai.
Šiandien teisme turėjo liudyti ir Neringos meras Darius Jasaitis, tačiau jis į posėdį neatvyko dėl ligos.
Praėjusiame teismo posėdyje Tomas Zaleckis, Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas teigė, jog dėl suderinimo pilti smulkintą asfaltą niekas nesikreipė. Tą patį patvirtino ir Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser.
Bendrovės „Akordas1“ rekonstruota Taikos gatvė Nidoje iki šiol oficialiai nėra įteisinta kaip užbaigtas objekto, čia trūksta lifto neįgaliesiems, yra kitų trūkumų.
„Akordo1“ 2020–ųjų gegužę su savivaldybe pasirašytos sutarties vertė siekė apie 3,9 mln. Eur.
Bylos duomenimis, dėl išpiltų atliekų padaryta žala žemės paviršiui, sunaikintos būdingos pievos, suformuota nauja kraštovaizdį keičianti linija, kontrastinga aplinkai spalva, pakeistas kraštovaizdžio tipas, jis buvo sukultūrintas.
Civiliniu ieškovu byloje yra Aplinkos ministerija.
VERSLO TRIBŪNA
Šiandien yra paskutinė diena įsigyti Rygoje plėtojamo projekto „Preses Nama Kvartāls“ ketvirtosios emisijos obligacijų. Pirmaujanti investicijų į nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ Latvijos sostinės centre stato naują verslo kvartalą.
Vilniaus Viršuliškių rajonas tampa viena sparčiausiai besikeičiančių sostinės vietų – čia kyla mišrios paskirties Spaudos kvartalas su gyvenimui ir verslui skirtomis moderniomis erdvėmis, orientuotomis į 15 minučių pasiekiamumą iš daugelio Vilniaus vietų. Šiame kvartale per ateinančius 2–3 metus planuojama pastatyti apie 1000 naujų butų, o bendras biuro erdvių plotas čia artėja prie 70 tūkst. kv. m. Net ketvirtadalį šio ploto rinkai siūlo didžiausi šioje teritorijoje „Duetto“ verslo namai.
Vilniaus Žirmūnų baseine perkirpta simbolinė juostelė atverianti duris į rekonstruotą priestatą su baseinu ir sporto sale. Šis projektas, kurio įgyvendinimu Vilniaus m. savivaldybės užsakymu rūpinosi Vilniaus vystymo kompanija, taps dar viena patogia vieta vilniečiams sportuoti arčiau namų.
Kauno rajone pagreitį įgauna Norvegijos pramoginių laivų gamintojo „MAREX Boats“ plėtros projektas – gauta projekto ekspertizė ir pateikta visa projektinė medžiaga statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Įgyvendinus 10 000 kv. m ploto laivų surinkimo gamyklos statybas, Lietuvoje bus galima gaminti dar didesnius pramoginius katerius, pasitelkiant pažangius technologinius procesus, o dalis energijos bus išgaunama iš geoterminių gręžinių.
