Renovacijos privalumų spektras – itin platus

Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš APVA archyvo.

Kokie yra renovuoto daugiabučio privalumai? Vieniems tai – mažesnės sąskaitos už šildymą, kitiems – pagerėjusi gyvenimo kokybė, tretiems – galimybė prisidėti prie švaresnės aplinkos kūrimo. Apie kiekvieną iš jų primena daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

Ar žinote, kad daugelio Lietuvoje esančių daugiabučių inžinerinės sistemos yra stipriai susidėvėjusios, pro langus švilpia vėjas, pro stogą teka lietaus ir sniego vanduo, o senas šildymo punktas netolygiai paskirsto šilumą į pastato aukštus? To priežastis – didžioji dalis jų pastatyti dar iki 1993 metų, tad yra itin pasenę.

„Dažnai gyventojai vengia imtis daugiabučio atnaujinimo iš pagrindų – parengto investicijų plano suma juos išgąsdina, todėl nusprendžia viską daryti „paprasčiau“ – atnaujinti tik konkrečią problemą, pavyzdžiui, keisti stogą. Visgi, atnaujinus vieną probleminę vietą, dažnai atsiranda antra, trečia ir taip – be galo. Daugelis žmonių nepagalvoja, kad sudėjus pinigus, kuriuos skyrė smulkiems remontams kasmet, galiausiai jie sumokėjo panašiai, kiek būtų išleidę daugiabučio renovacijai, kuri iškart išspręstų visas problemas“, – pasakoja APVA direktorius Vytautas Vrubliauskas.

Gerina gyvenimo kokybę

Anot V. Vrubliausko, bet koks daugiabučio atnaujinimas veda prie geresnių būsto energinio efektyvumo rezultatų. Apšiltinus daugiabutį ir atnaujinus šildymo sistemą, temperatūra bute tampa komfortiška, dažnai ją galite reguliuoti pagal individualius poreikius. O įsirengus mechaninę vėdinimo sistemą (rekuperatorius) užtikrinsite, kad oras patalpose visuomet bus šviežias.

„Gyventojų gyvenimo kokybę itin pagerina būstas, kuriame netrupa sienos, vėjas nepučia pro kiaurus langus. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja savivaldybių rengiamos kompleksinės kvartalų renovacijos programos, kurių metu sutvarkomi ne tik pastatai, bet ir jų aplinka – kiemai, gatvės, viešųjų erdvių apšvietimas, poilsio zonos. Tvarkant ne pavienius namus, bet kvartalus, jų veidas visiškai pasikeičia – atgyja, žmonės daugiau laiko nori leisti prie namų, malonioje ir gražioje aplinkoje, bendraudami su kaimynais, nes renovacija juos suvienija“, – pasakoja V. Vrubliauskas.

Mažina CO2 pėdsaką

Padidėjęs renovuotinų daugiabučių energinis efektyvumas prisideda ir prie tvaresnio gamtos išteklių naudojimo ir švaresnės aplinkos kūrimo. Būtent pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro maždaug 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų visoje Europos Sąjungoje.

Šias emisijas sumažinti galima didinant daugiabučių energinį efektyvumą juos modernizuojant – skaičiuojama, kad Lietuvoje atnaujintų gyvenamųjų namų sutaupytos šiluminės energijos kiekis kasmet sudaro apie 700 GWh – t. y. į atmosferą kasmet išmetama 160 tūkst. tonų mažiau CO2. Planuojantys daugiabučio atnaujinimą ir norintys dar labiau saugoti gamtą, turėtų nepamiršti įsirengti atsinaujinančių šaltinių priemonių.

„Paprasčiausios energinį efektyvumą didinančios priemonės prisideda prie aplinkai kenksmingų dujų mažinimo, tačiau daugiabučius renovuojantys gyventojai, įsirengę terminius saulės kolektorius, fotovoltinę saulės modulių jėgainę ar geoterminį šildymą, vis labiau tausoja aplinką, nes šie ištekliai energiją gamina neteršdami aplinkos“, – teigia APVA direktorius.

Energijos sutaupymai siekia 50-70 proc.

Daugiabučio renovacija gali padėti sutaupyti 50-70 proc. pastato šildymui sunaudojamos energijos, o galutinį rezultatą lemia įvairūs veiksniai – kokia yra daugiabučio vidaus sistemų būklė, ar šilumos punktas automatizuotas ir pan.

Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt.