Teismai toliau sprendžia, jog pastatas Vilniaus Gedimino prospekte įstiklintas neteisėtai

Vilniaus apygardos teismas šįkart atmetė sostinės savivaldybės ir patalpų savininkės bei įstiklintojos UAB „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ skundus ir paliko galioti prokurorams palankų sprendimą, kuris įpareigoja savavališkas statybas pašalinti.

Teisėjų kolegija vertino, jog pagal 2014 m. rengtą projektą ir jo pagrindu išduotą pritarimą buvo numatytas ne pastato paprastasis remontas, o rekonstrukcija.

„Projekte numatoma nekeičiant pastato tūrio įstiklinti atvirą jo pirmo aukšto dalį, nuo gatvės ribojamą kolonomis, įrengti sezoninę kavinę. Tačiau faktiškai pastato tūris šiuo atveju neabejotinai padidintas stacionariais atitvarais įstiklinus atvirą erdvę, iš esmės pakeista ir fasado išvaizda, suformuota atskira patalpa, kurios anksčiau nebuvo, o tai labiau atitinka ne paprastojo remonto, o rekonstrukcijos požymius“, – rašoma nutartyje.

Taip pat nuspręsta, jog pagrįstai nurodyta savavališkas statybas pašalinti tiek statytojos, tiek neteisėtai pritarimą išdavusios savivaldybės lėšomis.

„Kolegija sutinka su Statybos inspekcijos vertinimu, kad tiek pritarimas, tiek leidimas išduoti neįvertinus, kad kartu pateikti ne visi privalomi dokumentai. Statybos padariniai, atsiradę pagal neteisėtai išduotus dokumentus šalinami ir buvusi padėtis atkuriama kaltų asmenų lėšomis – šiuo atveju atveju atsakovų bendrovės ir Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento lėšomis lygiomis dalimis“, – rašoma teismo nutartyje.

Į Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi 2020 m. gruodį. Ji siekė, kad būtų panaikintas leidimas įstiklinti pastato Gedimino pr. 27 tarp kolonų esančią erdvę ir atstatyti viską į buvusią padėtį.

Šių veiksmų prokurorai ėmėsi po to, kai 2020 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog Lietuvos architektų rūmai neturi teisės ginčyti sprendimų dėl saugotino pastato įstiklinimo, nes jie priimti anksčiau, nei rūmai gavo teisę tiesiogiai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Plačiau apie tai galite skaityti šiame straipsnyje.

Kultūros paveldo departamento vertinimu, pastato pirmojo aukšto erdvė tarp kolonų buvo įstiklinta nelegaliai ir taip buvo pažeista pastato vertingoji savybė – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma.

Vilniaus savivaldybė pastatui įstiklinti pritarimą davė 2014 m., o galutinį leidimą išdavė 2017–aisiais. 2018 m. vasarą pastato pirmasis aukštas įstiklintas ir tai sukėlė paveldosaugininkų pasipiktinimą bei daug diskusijų viešojoje erdvėje.

Patalpų savininkė bendrovė „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ įstiklintoje atviroje pastato dalyje norėjo įrengti sezoninę kavinę. Daugiau nei 3.200 kv. m ploto patalpas pastate įmonė valdo nuo 2007-ųjų.

Kultūros paveldo departamento teigimu, 1938-aisiais pagal lenkų architektų modernistų Jerzy Soltano ir Stanislawo Murczynskio projektą statyta tuometė Visuomeninio draudimo įstaigos būstinė yra vienas vertingiausių tarpukarinio Vilniaus moderniosios architektūros statinių. Į Kultūros vertybių registrą pastatas įtrauktas 1993 m.