Centralizuotai muziejinių vertybių saugyklų plėtrai reikėtų bent 35 mln. Eur
Plečiant vietas, kur saugojamos muziejinės vertybės, iš viso galimos keturios alternatyvos, renkantis tarp vienos ar kelių centralizuotų saugyklų Vilniuje, Rumšiškėse ar Kaune ir individualių saugyklų muziejuose, pritaikant esamas patalpas.
Tokius scenarijus penktadienį muziejams, Kultūros ministerijai ir kitoms įstaigoms pristatė įmonė „Smart Continent LT“, Kultūros ministerijos užsakymu parengusi studiją.
Priklausomai nuo pasirinkimo, naujų saugyklų statybos, dabartinių patalpų pritaikymas ar šių sprendimų derinimas kainuotų nuo 35–43,5 mln. Eur, o brangiausia būtų modernizuoti ir išlaikyti individualias saugyklas.
Aušrinė Ulė, viena studijos rengėjų, teigia, kad iš viso muziejams trūksta apie 11.000–13.000 kv, m ploto, bet įvertinus dalies muziejų plėtros planus, pagal pesimistinį scenarijų reikėtų apie 10.200 kv. m.
Pagal pirmąją alternatyvą, būtų steigiamos individualios saugyklos kiekviename muziejuje – modernizuojamos dabartinės saugyklos, statomi priestatai, išperkami gretimi pastatai ir kt.
Svarstant steigti vieną centralizuotą saugyklą, būtų įrengiamos ir bendro naudojimo prevencinio konservavimo patalpos, vertybių priežiūrai reikalingos dirbtuvės. Saugykloje dirbtų keli plataus profilio, o kiti specialistai į saugyklą iš muziejų atvyktų esant poreikiui.
Pasirinkus steigti centralizuotą saugyklą su kompetencijų centru, čia dirbtų ir aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie teiktų ir restauravimo, konservavimo, edukacijos, vertybių skaitmenizavimo paslaugas, čia veiktų muziejinių vertybių priežiūrai ir tyrimams reikalingos dirbtuvės.
Reikėtų iki 3 ha ploto
Pagal paskutiniąją alternatyvą, centralizuota saugykla veiktų kartu su kompetencijų centru, bet kartu liktų ir individualios muziejų saugyklos – jos atliktų tik saugojimo funkciją. Centrinėje saugykloje vyktų visos ankstesniame variante numatytos veiklos.
Priklausomai nuo pasirinkimo, centralizuotos saugyklos statybai reikėtų 1,5–3 ha ploto, ji turėtų atsirasti patogioje vietoje, valstybinėje žemėje.
Pasak studijos autorių, vietos vertybių saugojimui trūksta 6 įstaigose: Lietuvos liaudies buities, Lietuvos nacionaliniame, Lietuvos nacionaliniame dailės, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės, Šiaulių „Aušros“ ir Nacionaliniame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejujuose.
Į analizę buvo įtraukti ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos, Vaclovo Into akmenų ir Vytauto Didžiojo karo muziejai.
Saugyklą be kompetencijų centro, anot studijos rengėjų, būtų geriausia įkurti Rumšiškėse, tokiai pat saugyklai su papildomomis specialistų funkcijomis tinkamiausia vieta būtų prie Vilniaus, o paliekant atskiras saugyklas ir muziejams, joms konkrečios vietos nenumatytos.
Planuoja per mažai
Rūta Kačkutė, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė, tvirtina, kad ministerija neįvertino tikrojo bent jau šio muziejaus saugyklų poreikio.
„Mums buvo užduotas klausimas – kokių saugyklų mums reikia papildomai. Tai ten buvo tik papildomas poreikis identifikuotas. Bet atkreipiu dėmesį, kad mes, pavyzdžiui, iškeliame iš Naujojo arsenalo saugyklas visai ir jos ten grįžti negali, nes yra palėpėje. O palėpėje saugyklų būti negali. Kitos saugyklos – labai blogos būklės ir reikalauja labai didžiulių investicijų, kad ten galėtumėme saugoti“, – sakė R. Kačkutė.
Archeologas Gintautas Zabiela, sveikindamas ministerijos iniciatyvą, kartu teigė palaikantis ir R. Kačkutės poziciją, jog būtina įvertinti ne dabartinius, o ateities poreikius.
„Tai, ką svarstome šiandien, yra esamų skylių lopymas, problemos sprendimas, skaičiai byloja apie šiandien - rytoj ar poryt jie bus kiti. Tad būtina priiminant vieną ar kitą sprendimą, turėti perspektyvą. Nes kol pastatysime saugyklą, kažkokia dalis jų užsipildys“, – kalbėjo jis.
R. Kačkutė taip pat atkreipė dėmesį, kad studijoje minimas tik Prano Gudyno restauravimo centras, bet neužsimenama apie Nacionalinio muziejaus „mažesnį, bet kompetencijomis nenusileidžiantį restauravimo centrą“.
Ji ragino ne tik išsaugoti šį centrą, bet ir numatyti jam patalpas, nes šiuo metu jos nuomojamos. Kartu muziejaus vadovė kvietė sostinės įstaigoms sukurti infrastruktūrą nenutolstant nuo Vilniaus, „dėl darbuotojų, kurie čia gyvena“.
Siūlo galvoti apie regionus
Ministerijos atstovai patikino, kad nėra galutinių sprendimų nei dėl saugyklų ploto, nei dėl restauratorių ir į pastabas ketinama atsižvelgti, taip pat būtų siekiama, kad centralizuotos saugyklos būtų atvertos lankytojams, čia vyktų edukacijos.
Ministerijos atstovė Laura Raulynaitienė patikino, kad papildomas Nacionalinio muziejaus patalpų poreikis buvo įvertintas.
Arūnas Gelūnas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas, teigė esąs dėkingas ministerijai, kad nuo 2019–ųjų pradėjus diskusijas dėl saugyklų pasistūmėta į priekį. Anot jo, kadangi ES parama orientuota į regionus, realu būtų svarstyti centralizuotos saugyklos Rumšiškėse variantą, čia dailės muziejus galėtų perkelti antrinį fondą.
VERSLO TRIBŪNA
Išgirdus terminą „tvarumas“, neretai pirmiausia kyla asociacijos su aplinkosauga ar gamtos išteklių saugojimu. Vis dėlto atsakingai veikiančios bendrovės šią sąvoką interpretuoja gerokai plačiau ir kompleksiškiau. „Tai – sąmoningas efektyvumas, – sako nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Omberg Group“ vadovai. – Tvarumas reiškia gebėjimą užtikrinti ilgalaikę plėtrą, nepažeidžiant ateities kartų interesų, sąžiningą elgesį su darbuotojais, kartu stiprinant konkurencingumą ir reputacinį kapitalą.“
Vilnius siekia tapti greičiausia bei draugiškiausia miesto technologijų testavimo vieta Europoje ir kartu su vietos proptech bendruomene jau kviečia Lietuvos bei užsienio startuolius realiomis sąlygomis išbandyti savo kuriamas inovacijas viešose ir privačiose erdvėse.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą ilgą laiką buvo laikomos viena saugiausių kapitalo įdarbinimo formų. Tačiau tradicinė butų nuoma reikalauja laiko, priežiūros ir dažnai tampa papildomu darbu. Vis dažniau investuotojai ieško modelių, kurie leistų gauti pajamas be kasdienės priežiūros.
Vienas iš gerai žinomų Vilniaus viešbučių „Corner“ pakilo į aukštesnę kategoriją – nuo šiol jis priklauso keturių žvaigždučių viešbučių segmentui. Įvertinimą lėmė per pastaruosius dvejus metus įgyvendintos investicijos ir atnaujinta koncepcija.
Anot jo, P. Gudyno restauravimo ir konservavimo centras netrukus įsikels į naujas, už ES lėšas atnaujintas patalpas, miesto centre, Rūdninkų gatvėje, o čia numatyta galimybė lankytojams susipažinti su restauravimo procesais, stebėti juos virtualiai ir tiesiogiai, tad būtų netikslinga kurti analogišką centrą už Vilniaus
Šarūnas Šoblinskas, Kultūros infrastruktūros centro direktorius, tvirtino, kad Kultūros ministerija jau turėjo neigiamos patirties su Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skyriumi–sandėliu Raseiniuose.
„Dėl to atsargiai reikėtų žiūrėti, kad visa Lietuva važiuos į tą bendrą sandėlį. Dėl išskaidyto modelio – sakyčiau, tai yra privalumas, nes jis yra saugus“, – sakė jis.
