Vyriausybė patvirtino 10 metų ruoštą Lietuvos bendrąjį planą

Naujasis planas yra erdvinio teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus, užtikrinantis Lietuvoje galiojančių ir kuriamų strateginių planavimo dokumentų suderinamumą.

Jis turėtų tapti pagrindiniu šalies vystymosi dokumentu, kurio suformuluoti sprendiniai galios iki 2030 m., o pasiūlyta vizija – iki 2050 m.

Simonas Gentvilas, aplinkos ministras, sako, kad Lietuva yra tolygiai išsivysčiusi valstybė, kurioje užstatyta 3% šalies teritorijų.

„Nors save vertiname gana kritiškai, bet Lietuva yra gana tolygiai išsivysčiusi valstybė, paveldėjome 10 industrinių centrų, kurie šalį tolygiai apgyvendina. Priešingai, nei mūsų kaimynai latviai su ypač dominuojančia Ryga arba kaimynai lenkai su ypač dominuojančia Varšuva“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį teigė S. Gentvilas.

„Teritorinė santvarka išlaikyta, nors ji šiek tiek slenkasi link didmiesčių, regionai šiek tiek netenka gyventojų“, – pridūrė jis.

Esant stabiliam gyventojų skaičiui, Lietuva užsibrėžusi tikslą vystyti kompaktiškus, daugiafunkcius miestus, teigia ministras. Anot jo, daugiau galių bus suteikiama regionams.

„Seimas yra pasirinkęs, kad Lietuva vystysis partnerystės principu, regionai tarpusavyje kartu vystys socialines funkcijas, apskričių apimtyje bus apsisprendžiama tiek dėl regioninių ligoninių, tiek dėl švietimo įstaigų tinklo, susisiekimo infrastruktūros. Regionų plėtros tarybos turės žymiai didesnes galias nei iki šiol“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Kaip teigiama bendrajame plane, didmiesčiuose numatoma prioritetą teikti urbanizuotų teritorijų regeneracijai, efektyviam mobilumui ir susisiekimui, darnaus būsto bei miestų žaliųjų ir viešųjų erdvių kompaktiškumui.

„Viešąsias investicijas siekiama telkti gerinant būsto įperkamumo galimybes, municipalinių ir socialinių būstų vystymą, intensyvinant viešojo transporto tinklą, viešųjų ir žaliųjų erdvių tinklus, integruojant potencialą turinčias apleistas teritorijas į centrų urbanistines struktūras“, – teigiame plane.

Lokaliuose centruose prioritetą ketinama teikti kokybiškų vietinių paslaugų, efektyvaus mobilumo ir susisiekimo, vietinės produkcijos, kompaktiškumo principams.

Lietuvos architektų rūmams kiek anksčiau išplatinus pranešimą, esą būtų prasminga atlikti tokios svarbos dokumento nepriklausomą ekspertinį vertinimą, ministras VŽ teigė, kad laiko išanalizuoti ir teikti pasiūlymus buvo į valias.

„Nežinau, kelintas ministras jau esu, bet šis dokumentas pradėtas rengti 2011 m. Atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, buvo aptarimų, konferencijų, koncepcijos tvirtintos Seime, vyko viešieji svarstymai. Galimybių susipažinti ir teikti pastabas per tą dešimtmetį buvo kelios dešimtys“, – kiek anksčiau sakė jis.

Anot S. Gentvilo, ministerija į tai žvelgia kaip į galimybių planą, kuris leis vystytis Lietuvos regionams.

Patvirtinus bendrąjį planą, bus rengiama jo įgyvendinimo programa, kurioje bus nustatomi šio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo būdai, priemonės, rodikliai, įgyvendinimo terminai ir atsakingos institucijos. Įgyvendinimo programą planuojama parengti 2021 m., ją tvirtins Vyriausybė.

Su pagrindinio šalies teritorijų planavimo dokumento sprendiniais galima susipažinti svetainėje bendrasisplanas.lt.