Miestas mieste: kaip keičiasi žemės sklypų rinka Vilniuje 

FOTOGALERIJA web_Miestas mieste: kaip keičiasi žemės sklypų rinka Vilniuje (10 nuotr.)

Remiantis NT plėtojimo ir investicijų kompanijos „Rewo“ duomenimis, tokio tipo sklypų pardavimas 2019 m. pagal savo apimtis pralenkė įprastų pavienių sklypų pardavimus.

Didžiausias sklypų projektas Vilniuje

„Vienas iš kompleksiškiausių projektų sostinėje yra „Sklypai Kalnėnuose“. Šis projektas pernai užėmė net penktadalį Vilniaus sklypų projektų rinkos ir pagal savo apimtis buvo maždaug 40 procentų didesnis už artimiausią konkurentą. „Sklypai Kalnėnuose“ turi visus miesto mieste atributus:  iki sklypo ribos atvestas dujas, nuotekų sistemą, elektrą, asfaltuotą privažiavimą iki sklypo, apšviestas gatves, mokyklą, darželį, besikuriantį sporto ir laisvalaikio centrą“, — vardijo „Rewo" projekto pardavimų vadovas Paulius Čereška.

Jis pažymi, kad pastaruoju metu būsimiesiems gyventojams vis svarbiau ir bendras gyvenvietės vaizdas bei draugiškos kaimynystės perspektyvos.

„Matome, kad pirkėjai vertina ne tik susisiekimą su miesto centru, gamtos artumą, inžinerinę infrastruktūrą, bet ir tai, kiek išplėtota pati gyvenvietė, kiek pridėtinės vertės pasiūloma, ar jau yra įrengtos socialinės paskirties zonos, kokios siūlomos erdvės bendruomenei, sportui, mokymosi įstaigos ir panašiai. Taip pat daugumai svarbu suvokti teritoriją kaip savarankišką miesto dalį, turinčią savo tradicijas, tvirtus bendruomenės saitus ir tam tikras charakteristikas, išskiriančias ją iš kitų“, — sakė projekto pardavimų vadovas.  

Didėjantys pirkėjų poreikiai ir konkurencija skatina plėtotojus atsižvelgti į klientų lūkesčius, tad siekiama daugiau investuoti į infrastruktūrą ir aplinką. P. Čereškos teigimu, tiek miesto, tiek privačių subjektų investicijas pritraukti didesnę galimybę turi didesni projektai.

„Projekte yra net 168 sklypai, todėl nieko keisto, kad į šio rajono gatvių tinklą investuoja ne tik vystytojas, bet ir savivaldybė. Inžinerinė infrastruktūra – elektra, dujos, vandentiekis ir nuotekos taip pat Vilniaus miesto. Pernai rudenį pradėti Žirnių, Liepkalnio gatvių ir Minsko plento sankryžos rekonstrukcijos darbai, šių metų sausį įrengtos papildomos viešojo transporto stotelės. Didesnės galimybes būsimiems gyventojams pasiūlyti ir visuomeninės paskirties objektus – čia jau veikia Karalienės Mortos mokykla, vaikų darželis, o kitąmet Kalnėnuose planuojamas naujo sporto komplekso atidarymas“, — sakė P. Čereška.  

Jis informavo, kad projekte jau parduoti 103 sklypai.

Infrastruktūros objektai kelia turto vertę rajone

Išplėtotą miesto komunikacijų infrastruktūrą ir visuomeninės paskirties objektų kaimynystę vertina ne tik galutiniai vartotojai, bet ir investuotojai.

Į Karalienės Mortos mokyklos bei vaikų darželio „Vaikystės sodas“ projektą Kalnėnuose investavusios privataus kapitalo fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Šarūnas Stepukonis teigia, kad rinkdamasis infrastruktūros objektus investicijoms fondas vadovaujasi ekonominės grynosios dabartinės vertės kriterijumi, kuris parodo, kokia socialine? ir ekonomine? nauda bus sukurta išorinėje aplinkoje įgyvendinus projektą.

Anot Š. Stepukonio, mokykla ir kai kurie kiti įgyvendinti infrastruktūros objektai padės nuosekliai kvartalo plėtrai: „Manau, ši vieta turi visas galimybes tapti kaimynystės, kurioje yra visa kokybiškam gyvenimui reikalinga ekosistema, pavyzdžiu“.

Paulius Čereška pastebėjo, jog tokio investuotojo, kaip „BaltCap Infrastructure Fund“ atėjimas į kvartalą suteikia tam tikrą garantiją, kad pasirinkimas buvo teisingas.  Maža to, tai savotiškas ilgalaikės perspektyvos mandatas fiziniams asmenims, perkantiems čia sklypus bei kitą turtą — fondas į mokyklos projektą investavo net dvidešimčiai metų.

Be to, anot „Rewo“ atstovo, vis daugiau sklypų nuperkama kotedžų ar individualių namų pardavimui. Smulkūs investuotojai supranta sparčiai augančias pridėtines mikrorajono vertes ir sklypus nori įsigyti dar jiems nespėjus pabrangti.