Kauno savivaldybė nutraukia sutartį su stadioną statančia „Kayi Construction“
Savivaldybė tikina, kad kompanija nesugebėjo užtikrinti sklandaus statybų tęstinumo. Todėl bus stengiamasi operatyviai ieškoti naujo rangovo, skelbti konkursą. Apie tai pirmiausia paskelbė „15min“.
Anksčiau savivaldybė yra skaičiavusi, kad darbai nuo grafiko atsilieka 3–4 mėnesius. Iš bendrovės tikimasi išieškoti 2 mln. Eur garantą už esminių sutarties sąlygų nesilaikymą.
„Šiai dienai atlikta ketvirtadalis visų suplanuotų darbų. Pagal sutartį stadionas turėjo būti baigtas statyti dar šįmet (pavasarį – VŽ), tačiau turkų kompanijos negebėjimas valdyti vykstančių procesų darė tiesioginę įtaką statybų tempui. Apmaudu, kad dėl to gaištamas brangus laikas, todėl laukti ilgiau nebėra jokių galimybių. Tikimės, kad naujasis rangovas likusius darbus atliks ne tik kokybiškai, bet ir kaip įmanoma greičiau“, – pranešime spaudai cituojamas Vilius Šiliauskas, savivaldybės administracijos direktorius.
„Kayi Construction“ advokatas Gintaras Černiauskas BNS sakė, kad įmonė svarsto, ar skųsti Kauno valdžios sprendimą teismui.
„Analizuojame ir vertiname sutarties nutraukimo pagrindus ir gautą raštą. Tada spręsime, ar eiti į teismą, ar ne“, – teigė advokatas.
Visvaldas Matijošaitis, miesto meras, sako, jog rangovas išnaudojo visą jam suteiktą pasitikėjimo kreditą.
„Davėme užtektinai šansų ir laiko spręsti kilusias problemas, kad darbai sklandžiai vyktų toliau, tačiau matome, kad jie tuo nepasinaudojo. Dabar iniciatyvą perima miestas. Turime užtikrinti, kad stadiono statybos tęstųsi ir būtų sėkmingai užbaigtos. Konkursas naujam rangovui surasti pareikalaus šiek tiek laiko, bet darysime viską, kad neišvengiama darbų pauzė truktų kuo trumpiau“, – teigia V. Matijošaitis.
Savivaldybė skaičiuoja, kad „Kayi Construction“ buvo įsipareigojusi atvežti 400 savo šalies darbininkų ir didžiąją dalį statybinės technikos, tačiau tokių statybininkų pajėgų iki šiol nėra buvę, o ir statybų aikštelės technika – nuomota iš Lietuvoje veikiančių subrangovų.
„Maža to, aiškėja statybų bendrovės įsiskolinimai įvairioms įmonėms. Kauno miesto savivaldybę pasiekė turkams adresuotos kreditorių pretenzijos dėl neatsiskaitymų už statybines medžiagas, projektavimo darbus bei kitas paslaugas. Nesumokėta net už darbininkams tiekiamą maistą. Su dauguma subrangovų pagal trišales sutartis tiesiogiai atsiskaitinėja pati Kauno savivaldybė. Turkijos įmonei už visus iki šiol atliktus ir užsakovui priduotus darbus taip pat pilnai sumokėta“, – teigiama savivaldybės pranešime.
Streikavo dėl atlyginimų
Šiame objekte dirbantys turkai skundžiasi dėl jiems nemokamų atlyginimų, buvo paskelbę bado streiką. Šią savaitę jis buvo nutrauktas, tačiau darbininkai skundžiasi darbdavio psichologiniu spaudimu: siūlymu grįžti į Turkiją bei grasinimais riboti maisto davinius.
Turkams padedanti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) skaičiuoja, kad stadione dirba apie 50 turkų, o kompanijos įsiskolinimas jiems siekia po 7.000–12.000 Eur.
„Jiems ta žinia nėra nei gera, nei bloga. Mūsų planų tai nelabai keičia: mes vis tiek bandysime išsikovoti tuos atlyginimus – teismu ar pavyks susiderėti su darbdaviu“, – BNS sakė Jurgis Valiukevičius, Turkijos darbuotojams atstovaujančios Gegužės 1-osios profesinės sąjungos atstovas.
Turkijos darbuotojams praėjusių metų pabaigoje paskelbus streiką dėl neišmokėtų atlyginimų paaiškėjo, jog jie dirba pagal dvi sutartis: viena alga jiems mokama pagal lietuvišką, sudarytą su „Kayi Construction“ vietos filialu, kitą jie turėtų gauti pagal sutartį, sudarytą su pagrindine bendrove Turkijoje.
Lietuvos profesinės sąjungos siekia, kad su darbuotojais būtų atsiskaityta pagal lietuvišką sutartį. J. Valiukevičiaus žiniomis, kol kas jokių pranešimų apie atleidimą jie nėra gavę.
Vis dėlto dalis turkų nusprendė protesto nebetęsti ir grįžo namo.
„11 darbuotojų vakar išskrido į Turkiją, gavo 400 Eur, nors anksčiau jiems žadėjo nors 30% sumokėti“, – sakė jis.
Pasak profesinės sąjungos atstovo, dalis turkų ieškosi naujų darbdavių Lietuvoje.
Net ir tuo atveju, jei dauguma jų išvyktų, profesinės sąjungos sako galėsiančios jiems atstovauti teismuose, bet tikimasi, kad jie Lietuvoje pasiliks dar bent kurį laiką, kad būtų galima surinkti duomenis dėl padarytų pažeidimų.
„Gali būti, kad juos reikės apklausti, kad jie paliudytų“, – sakė J. Valiukevičius.
„Bet kol kas daugiau nei pusė yra tvirtai apsisprendę kol kas laukti ir užsitikrinti, kad čia prasidėtų tie teisiniai procesai“, – pridūrė jis.
„Kayi“: su dalimi darbuotojų sutarta dėl atsiskaitymo
Alperas Dedeoglu, „Kayi Construction“ projekto vadovo pavaduotojas, BNS sakė, kad bendrovė su dalimi protestavusių darbuotojų susitarė dėl atsiskaitymo.
„Vadovai pateikė jiems pasiūlymą susitarti dėl atsiskaitymo, 20 iš jų jau sutiko ir grįžta“, – sakė A. Dedeoglu.
Iš viso Kaune dirbo 52 darbuotojai iš Turkijos. Jie, pasak bendrovės atstovo, bet kuriuo atveju nebegrįžtų į statybų aikštelę Kaune, nes nebepageidauja dirbti su bendrove.
VERSLO TRIBŪNA
Beveik tris dešimtmečius statybų sektoriuje veikianti statybos paslaugų bendrovė „Versina“ savo vardą jau įrašė į vienų reikšmingiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) projektų sąrašą. Tarp įgyvendintų projektų – nuo Kauno sporto halės rekonstrukcijos ir Telšių stadiono atnaujinimo iki Vilniaus bei Marijampolės regionų atliekų tvarkymo centrų statybų. Šiandien įmonė sėkmingai žengia į naują etapą – atsinaujinančios energetikos sektorių, kur jau įgyvendino pirmuosius vėjo jėgainių parkus Vaiguvoje ir Šakiuose.
Vilniaus Pilaitės rajone bus statomas dar vienas naujas darželis – jį galės lankyti 320 vaikų. Projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija jau išrinko rangovą – UAB „KRS“. Įmonė įsipareigojo darželį pastatyti iki 2027 m. pradžios. Naujasis darželis iškils tarp Karaliaučiaus, Vydūno, Tolminkiemio ir Pajautos gatvių.
Sparčiai augančiame sostinės Balsių rajone bus statomas naujas lopšelis-darželis: jo projektui Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Projekto įgyvendinimu rūpinasi Vilniaus vystymo kompanija. Aušrinės g. 10A atsirasiantis darželis ne tik prisidės prie švietimo paslaugų plėtros, bet ir taps šiuolaikišku pavyzdžiu, kaip ugdymo įstaiga gali darniai egzistuoti greta jautrios gamtinės aplinkos
Jei prieš dešimtmetį energetika statybos biudžetuose tebuvo nematoma sąmatos eilutė, šiandien ji tapo veiksniu, galinčiu iš esmės sustabdyti projektus. Apie tai, kaip energetika tapo kritiškai svarbia statybų dalimi, „Verslo tribūna“ kalbina generalinės rangos ir statybos bendrovės „Gilesta“ gamybos vadovą Paulių Ruką.
„Jie pareiškė, kad nebenori dirbti čia su „Kayi“, todėl jie grįš (į Turkiją)“, – sakė jis.
Tačiau J. Valiukevičius sako, kad turkai norėtų tęsti darbą, jei būtų atsiskaitoma. Turkai paskutiniu metu atvykdavo į statybų aikštelę, bet negaudavo darbo.
„Paskutines dvi dienas darbuotojai ateidavo 8 val. ryto į darbą, tiesiog jiems nedavė priemonių. Mes tą skaitėme kaip prastovą“, – sakė jis.
A. Dedeoglu teigė, kad darbai dvi dienas nevyko dėl problemų su statybos projektu.
Profesinės sąjungos atstovo nuomone, įtikinti darbuotojus susitarti bendrovei pavyko, nes jie yra išvarginti šios situacijos.
Patikrinimą dėl Turkijos bendrovės Lietuvos filialo veiklos yra pradėjusi ir Darbo inspekcija.
Pasiūlė 35 mln. Eur kainą
„Kayi Construction“ konkursą rekonstruoti stadioną Kaune laimėjo pasiūliusi beveik 35 mln. Eur kainą. BNS skelbė, kad projektas dėl reikalingų papildomų darbų brangs 1,1 mln. Eur. Sutartyje numatyta, kad maksimali projekto vertė gali būti 46 mln. Eur.
Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, sako, kad statybos darbų viešuosiuose pirkimuose vyrauja mažiausios kainos kriterijus, kuris ne tik atneša žalą rangovams, bet ir valstybei.
„Racionalus valstybės lėšų naudojimo principas savaime nereiškia pareigos pirkti už mažiausią kainą. Už mokesčių mokėtojų ir ES lėšas turime pirkti ne tai, kas pigiausia, o tai, kas yra reikalingiausia ir geriausia. Tačiau šiandien valstybė siekia momentinės naudos – dabar pigiai perkame, o kas bus po to – nebeaktualu. Viešųjų pirkimų praktika yra orientuota tik į trumpalaikę naudą ir valstybė, užsakydama pigiausią produktą, vis dar neįvertina, kokios pasekmės gali laukti rytoj“, – VŽ atsiųstame komentare cituojamas D. Gedvilas.
Jo nuomone, gavusios itin mažos kainos pasiūlymus, perkančiosios organizacijos privalo įsitikinti, ar pasiūlyta kaina yra pagrįsta ir už ją tiekėjas sugebės kokybiškai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.
„Kyla abejonių, kad Turkijos statybų bendrovės konkurse nurodyta mažiausia kaina buvo pagrįsta“, — mano D. Gedvilas.
[infogram id="7d77dcb0-cf09-4c5a-925e-3a17a19d268b" prefix="lCQ" format="interactive" title="Kauno S. Dariaus ir S. Girėno rekonstrukcijos konkursas"]
