„Naresta“: užtikrintai aukštyn

Pokalbio metu jo lūpose ne sykį nuskamba žodžiai apie tai, kad „Naresta“ pirmiausia – Vilniaus bendrovė, čia gimusi ir čia kūrusi savo vardą. Prieš 25 metus keleto bendraminčių statybos inžinierių įkurtos įmonės pėdsakai sostinėje išties ryškūs: Senamiestyje nedaug tėra gatvių, kuriose prie kurio nors statinio nebūtų triūsę bendrovės darbininkai, o kranai su „Narestos“ logotipu jau tapę įprasta Vilniaus statybų kraštovaizdžio dalimi. 

Nuo butų iki bažnyčių

1994 m. savo istoriją „Naresta“ pradėjo rašyti nuo tuščio popieriaus lapo: keliasdešimties suburtų žmonių komanda sostinėje ėmėsi butų ir namų remonto. Patikimai dirbančią įmonę tuo metu noriai samdydavo iš Amerikos grįžę lietuvių emigrantai, gimtinėje įsirengiantys kokybišką būstą. Vienas žymiausių to laikotarpio „Narestos“ projektų – garsieji sostinės senamiesčio Šv. Jonų gatvėje esantys Juozo Kazicko rūmai, atitinkantys XIX a. pradžios lietuviškų dvarų stilistiką.

Sudėtingų sprendinių pareikalavęs rezultatas buvo įvertintas puikiai ir bendrovė imta vertinti kaip paveldosauginių objektų restauracijos ekspertė. Vienareikšmiškai išskirtiniausias statinys, vainikuojantis šią įmonės patirtį – sostinės Maironio g. esančio moterų bernardinių vienuolyno pastatų ansamblio restauracijos darbai.

„Buvo laikas, kai nedrąsiai žvalgėmės į didelius objektus, galvodami, kad tai – ne mūsų jėgoms. Dar prieš gerą dešimtmetį prisistatydavome vidutinio dydžio gyvenamosios statybos rangovais. Tačiau vienądien turėjome apsispręsti – ar liekame gana siaurame segmente, kur sunku užtikrinti darbų apimčių vienodumą, išlaikyti suburtą komandą, ar ryžtamės žengti žingsnį aukštyn ir įsitvirtinti aukščiausioje profesionalų lygoje, kurioje rikiuojasi įdomiausi, sudėtingiausi projektai“, – apie strateginį sprendimą pasakoja bendrovės, jau du metus iš eilės patenkančios  į  dienraščio „Verslo žinios“ skelbiamų statybos sektoriaus lyderių dešimtuką Lietuvoje, vadovas.

Prieš dešimtmetį pasirinkusi kertinę specializaciją – monolitinę statybą – „Naresta“ tapo viena iš rinkos lyderių šioje srityje. Dar viena įmonės stiprybė, išlikusi nuo pat veiklos pradžios – aukščiausios kokybės vidaus apdailos darbai. Šiandien „Narestos“ įgyvendintų objektų sąraše – gyvenamieji namai ir ištisi jų kvartalai, visuomeniniai pastatai, verslo centrai.

Net bažnyčios ir muziejai: bendrovės sukauptos statybinės kompetencijos leidžia jai imtis ir paties sudėtingiausio užsakymo, o tokiu neabejotinai ir buvo vienas naujausių kompanijos darbų – nestandartinis, modernus, galybę iššūkių kėlęs ir visiškai inovatyvių sprendimų pareikalavęs MO muziejus. Gyvenamųjų namų kvartalai „Kotrynos vartai“ „Lighthouse“, „Ąžuolų terasos“, viešbučio „Amberton“ rekonstrukcija, verslo parkas „Park Town“, gyvenamųjų namų kompleksas atgimstančiame „Paupio“ kvartale, „Technopolis Ozas“ biurų korpuso statyba – tik maža dalis „Narestos“ objektų Vilniuje.

Sostinės užsakovams „Narestos“ pristatinėti nebereikia – šis vardas siejamas su komanda, kuri laikosi duoto žodžio ir ištęsi kokybės pažadus, o svarbiausia – padaro tai sutartu laiku. Todėl šiandien  bendrovė jau neslepia galinti pati rinktis, su kuo bendradarbiauti, ir daranti tai labai atsakingai – dirba su žinomais ir patikimais NT vystytojais, iš kurių žino nesulauksianti nemalonių staigmenų.

„Galbūt kitų verslų atstovams bus sunku patikėti, tačiau iš tikrųjų per visą savo istoriją dėl vėlavimo kilusius nesklandumus galime suskaičiuoti ant rankos pirštų. Jei pasakome, kad pastatysime per metus, tai ir turime galvoje 12 mėnesių, ne kitaip. Visas rizikas ir abejones reikia vertinti ir su užsakovu aptarti projekto pradžioje, tada nereikės baigiantis terminui karštligiškai dvigubinti tempo ir rizikuoti kokybe“, – darbo principais, padėjusiais įgyti aukštą reputaciją, dalinasi A. Šlenys.

10 metų stabilaus augimo

Sudėtingiausiu veiklos laikotarpiu A. Šlenys įvardina statybos sektoriui prieš dešimtmetį skaudžiai kirtusią ekonominę krizę. Pasakoja iki paskutinės akimirkos bandę atsilaikyti, vis dėlto be organizacinių pokyčių neapsieita.

Bendrovės vadovas džiaugiasi, kad tuo metu padarė viską, kad būtų išlaikytas kolektyvo branduolys – rinkai atsigavus, nebereikėjo gaišti laiko renkant kompetentingą komandą, tad „Naresta“ greitai išsiveržė į lyderių gretas. Padėjo ir dar viena sunkmečiu išmokta pamoka – atsakomybę vadovai turi deleguoti.

„Aukščiausia įmonės vadovybė negali prisiimti visų įmonės reikalų sau – jų darbas yra strategiškai koordinuoti veiklą, o už rezultatą turi būti atsakingi atskirų sričių, objektų vadovai. Šitą supratę ir pakeitę požiūrį, daug laimėjome: kai atsakingi visi vadovų komandos nariai, žmonės kur kas labiau įsitraukia į darbą ir bendras rezultatas visai kitoks. Tai netruko atsispindėti ir apyvartoje“, – sako stabiliai augančios „Narestos“ vadovas.

Pastarąjį dešimtmetį „Narestos“ veiklos apimtys kasmet nuosekliai didėja, šįmet turėtų pasiekti virš 35 mln. Eur. Darbuotojų skaičius, priešingai, jau kuris laikas nusistovėjęs ties 300 ir jų kaita maža. Nei vieno, nei kito smarkiai didinti neplanuojama – pasak bendrovės vadovo, drastiški šuoliai versle gali būti lemtingi. Rizikuok, bet protingai – toks šūkis puikiai tiktų apibūdinti „Narestos“ veiklos filosofiją.

„Nors sakoma, kad bedugnės dviem šuoliais neįveiksi, bet tas vienintelis milžiniškas gali būti ir nesėkmingas. Mes renkamės patikimą nuosaikų judėjimą pirmyn, o ne bėgimą šuoliais. Esame atsakingi už tris šimtus žmonių, didelių klaidų negalime sau leisti“, – kalba A. Šlenys.

Ko šiandien reikia generalinės rangos įmonei, norinčiai sėkmingai gyvuoti? „Narestos“ vadovas pirmiausia prabyla apie skaitmenizaciją – organizacija turi neatsilikti nuo technologijų vystymosi tempo, gebėti naudotis pažangiausiais statybinių inovacijų instrumentais. Kitas svarbus dalykas – subalansuota komanda, kurioje patirtis darniai susilietų su jaunystės idėjomis.

„Modernus turi būti ne tik bendrovės fasadas – švarūs, tvarkingi objektai, bet ir jos branduolys – kolektyvas. Mūsų tikslas – suformuoti tvirtą kolektyvo lydinį iš brandžių, patyrusių ekspertų ir jaunų specialistų, ateinančių su nauju požiūriu ir žiniomis“, – atskleidžia „Narestos“ vadovas.

Jis neslepia, kad užduotis – ne iš lengvųjų, tačiau tam, kad darbuotojai jaustųsi vertinami ir didžiuotųsi savo darbu, pastangų dedama labai daug: nuo bendrų švenčių ir kitų žmones sujungiančių veiklų iki mokymų visų grandžių darbuotojams. Statybų aikštelėje bekompromisis dėmesys skiriamas žmonių saugumui.

Tiesa, statybininko profesijos prestižas vis dar šlubuoja, bet A. Šlenys įsitikinęs, kad nepelnytai: „Šie specialistai, turintys plačių specifinių žinių, verti kur kas didesnės pagarbos nei vyrauja dabar. Statybininko profesijos prestižo atkūrimą laikome savo uždaviniu ir stengiamės tą daryti kasdien. Labai atsakingai atsirenkame žmones, todėl turime tokių, kurie gali būti pavyzdžiu kitoms darbininkiškoms profesijoms. Šiandieninis statybininkas kaip diena ir naktis skiriasi nuo to prasto įvaizdžio, kuris vis dar gajus visuomenėje.“

Ilgametis bendrovės vadovas atskleidžia pritariantis darbo ir gyvenimo balanso filosofijai – darbo dienos pabaigoje į šeimas žmonės turi grįžti sveiki ir pozityvūs. O tai pavyksta tada, kai darbas mielas, o jo rezultatas džiugina ne tik kišenę, bet ir širdį. „Statybos sritis ypatinga tuo, kad jos kūriniai dažniausiai matomi visiems, todėl moralinis pasitenkinimas, kai gali parodyti savo darbą vaikams, anūkams, draugams yra labai didelis, jis atperka visą įtampą. Džiaugiuosi, kad tokių objektų per ketvirtį amžiaus susikaupė daug ir neabejoju, kad jų tik daugės”, – sako puikiai žinomos Vilniaus bendrovės vadovas.