Premjeras ir Vilniaus meras susitarė dėl Nacionalinio stadiono

Apie tai paskelbta po antradienį surengto premjero Sauliaus Skvernelio susitikimo su Remigijumi Šimašiumi, Vilniaus miesto meru.

Po susitikimo p. Skvernelis žurnalistams tvirtino, kad „eilinį kartą susitikime kalbėta apie Daugiafunkcinį kompleksą – kalbėjome apie sprendimus, kad projektas būtų laiku įgyvendintas“.

„Savivaldybės pateikti pasiūlymai mums yra priimtini ir dabar laukiame sprendimų bei derybų su potencialiu koncesininkų rezultatų. Mūsų pozicija nekinta – atsiskaitinėti už objektą Vyriausybės galės tik tuomet, kai jis bus baigtas ir pradės veikti“, – sakė Vyriausybės vadovas.

Ponas Šimašius paaiškino, kad su Vyriausybe iš esmės rastas kompromisas: „Iš tiesų, išankstinis mokėjimas iš Vyriausybės pusės, atrodo, negalimas. Bet mes radome išeitį – steigsime įmonę, kuri prižiūrės visą procesą ir suteiks dalinį mokėjimą koncesijos dalyviui pagal darbų pridavimo aktus. Vyriausybė atsiskaitytų jau su šia specialia įmone tik po to, kai objektai pradėtų veikti.“

Meras tvirtino, kad tokia formulė leidžia jau netrukus pratęsti oficialias derybas su koncernui „Icor“ priklausančia įmone „Axis industries“ bei jos partneriais dėl koncesijos sutarties pasirašymo. Pasak premjero, derybas numatoma baigti iki š. m. lapkričio 19 d., paskui pasirašyti visas reikiamas sutartis ir pradėti statybos darbus bei jų dalinį finansavimą. Darbai turi būti iš esmės baigti iki 2020 m. pabaigos, o pats Nacionalinis stadionas turi pradėti veikti iki 2022 m. gruodžio 31 d., kad būtų suspėta pasinaudoti dar dabartinės Europos Sąjungos finansinės perspektyvos parama.

Leista suprasti, kad specialiai steigiama savivaldybės įmonė Nacionaliniam stadionui iš anksto dalinai finansuoti ims paskolas su savivaldybės garantija. Paklaustas, kokią dalį statybų projekto imtųsi finansuoti ši įmonė, p. Šimašius tvirtino, kad „tai priklausys nuo derybų su koncesininku rezultatų“.

Kaip BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, savivaldybės garantuojama paskola savivaldybės bendrovei, kuri būtų įsteigta projekto valdymui, pagal dabartines derybines pozicijas galėtų siekti apie pusę projekto vertės – iki 40 mln. Eur, tačiau galutinai dėl to bus sutarta iki sutarties pasirašymo. Anot jo, skolinimosi galimybių būtų ieškoma tiek Lietuvoje, tiek užsienio rinkose.

„Bet reikia suprasti, kad pirmaisiais metais reikėtų, berods, apie 11 mln. Eur, statybos prasidėtų tik vėliau, pradžioje būtų projektavimo išlaidos“, – aiškino p. Poderskis.

„Axis industries“ iki šiol skelbė siekianti, kad jau vykdant komplekso statybas Vyriausybė finansuotų iki 49% išlaidų. Meras tikisi, kad derybų metu bus sutarta dėl mažesnės išankstinio finansavimo sumos. „Derybos, kiek turėsime prisiimti išankstinių įsipareigojimų, lengvos nebus, bet tikimės iki lapkričio vidurio baigti derybas ir susitarti, kad pagaliau nuplautume tą Lietuvos gėdą. Derybos nesustoja ir vyks toliau“, – teigė p. Šimašius.

Prieš savaitę Vilniaus meras kalbėjo, kad iki birželio pradžios negavus Vyriausybės pritarimo, tolimesnės derybos dėl Nacionalinio stadiono gali būti įšaldytos. „Pozicijos yra tokios: „Axis industries“ yra pateikę pasiūlymą, jis pripažintas išsamiu, o Vyriausybė sako, kad jis toks negali būti. Koreguoti jo iš principo partneris nėra pasiruošęs. Tai yra ne finansinė, o teisinė kalba. Svarbu suprasti, kad be Vyriausybės atstovų, be Vyriausybės pritarimo, nes jie turi komisijoje daugumą, lemiantį balsą, mes negalėsime pajudėti derybose“, – gegužės 23-ąją teigė p. Šimašius.

Savivaldybė ir Vyriausybė iki šiol nesutarė dėl statybų finansavimo: Vyriausybė teigia, kad skirti finansavimą galima tik jau užbaigus atskirus Daugiafunkcinio komplekso objektus, tuo metu savivaldybė laikosi pozicijos, kad sutartis numato tik galutinį atsiskaitymo terminą – trejus metus po statybų pabaigos, bet nėra kalbama apie atsiskaitymų pradžią.

Premjeras gegužės viduryje yra sakęs, kad atsiskaitymai už Nacionalinį stadioną su potencialiais rangovais galimi tik šiems užbaigus projektą ar atskiras jo dalis ir tai, jo teigimu, buvo įtvirtinta konkurso sąlygose.

Savivaldybė skaičiavo, kad Vyriausybei nesutikus su derybinėmis pozicijomis, projektas pabrangtų apie 12 mln. Eur.

Daugiafunkcinis centras

Derybose dėl koncesijos derasi vienintelis po konkursinių procedūrų likęs dalyvis –  konsorciumas, susidedantis iš „Axis Industries“, taip pat bendrovės „Venetus Capital“ ir „Kauno arena“, bendradarbiaujančios su tarptautine architektų kompanija „Populous“ ir lietuviais „Cloud architektai“. 

Deramasi, kad konsorciumas viešosios ir privačios partnerystės projektą įgyvendintų ne brangiau nei už 79,9 mln. Eur, kur futbolo stadiono kaina sudaro 33,8 mln. Eur. Konsorciumas įsipareigos daugiafunkcį kompleksą suprojektuoti per vienerius metus, pastatyti per dvejus ir dar 22-ejus užtikrinti operavimo paslaugas.

Be stadiono, 22 ha teritorijoje Šeškinėje atsiras daugiafunkcinė infrastruktūra, skirta ikimokyklinio ugdymo, neformaliojo švietimo ir sveikatinimo paslaugoms teikti, kultūros, komunikacijos ir informacijos centrui, sporto muziejui, masiniams kultūros ir sporto renginiams. Numatoma įrengti 6 krepšinio aikšteles, rankinio ir futbolo, meninės ir sportinės gimnastikos, bokso, imtynių ir fizinio pasirengimo sales.

Šalia taip pat numatyta įrengti UEFA reikalavimus atitinkančias tris futbolo aikštes, lengvosios atletikos stadioną, Kultūros ir ugdymo centrą bei biblioteką, Nacionalinį sporto muziejų.