Verslo Švedijoje ypatumai: užsakovas už žioplumą gali bausti skaudžiai

Jonas Dovydaitis, prieš beveik du dešimtmečius pradėjęs kurti „Majoni“ įmonių grupę, teikiančią būsto apdailos paslaugas, pasakoja pastebintis esminį skirtumą tarp darbo Lietuvoje ir Švedijoje.

„Matau, kaip Lietuvoje dirba verslas. O Švedijoje, visų pirma, turi būti žaidimo taisyklės. Dažna bendrovė, atvažiavusi į Švediją sako: va, gavau užsakymą. Klientai puikiai mato, ar tu supranti taisykles, ar ne. Kai jie mato, kad taisyklių rangovas nesupranta, jie iš karto žino, jog tas skaičius, kuris įvardytas sutartyje, bus ženkliai mažesnis. O tai reiškia, kad „kiek norėsim, tiek ir mažinsim“, nes ant kiekvieno kampo, pagal taisykles, galėsime fiksuoti nepadarytus dalykus: laiku neinformuos apie kažkokius trukdžius ir pan.“, – sako p. Dovydaitis.

Pasak jo, verslo etika Švedijoje itin aukšta, o prie jos būtina prisitaikyti.

„Jei ne, kentėsi per kiekvieną klaidą. Todėl galų gale gali ir nebeuždirbti. Ir patys esame išgyvenę tokių situacijų, kol išmokome. O tokių lietuviškų bendrovių, dirbančių Švedijoje, pavyzdžių apstu“, – pažymi pašnekovas.

Apie „Majoni“ verslo istoriją Švedijoje skaitykite ČIA.

Švedijoje parduodami būstai, pagal įstatymus, turi būti su pilna apdaila, o rangovas atliktiems darbams privalo suteikti garantiją nuo 6 mėn. iki dvejų metų. Tiek tokias paslaugas teikiančios įmonės, tiek jų darbuotojai privalo turėti specialius sertifikatus.

„Pagrindinė problema ne tai, ar juos sunku gauti – tai techninis klausimas. Pirma turi sertifikuotis darbuotojas, o paskui galima sertifikuoti įmones.  Jei sertifikuotas žmogus išeina iš įmonės, šios sertifikatas nebetenka pagrindo. Čia pagrindinė problema“, – sako p. Dovydaitis ir paaiškina, kad šį iššūkį padeda įveikti suburta įmonių grupė.