Statybų bendrovė „CCM Baltic“ subankrutavo tyčia
Teismas rugpjūčio 17-osios nutartyje pažymėjo, kad tyčiniai veiksmai įmonę nuvedė iki bankroto. Šią nutartį per 30 dienų galima apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Dar praėjusių metų spalį Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad „CCM Baltic“ bankrotas buvo tyčinis. Šį sprendimą vėliau apskundė buvęs bendrovės vadovas Stanislovas Valius. Jam ir kitiems susijusiems asmenims dėl tyčinio bankroto gali grėsti atsakomybė, jei tai pripažins atskirą tyrimą vykdanti teisėsauga.
Šiaulių teismas nustatė, kad 2015 m. dar 12,4 mln. Eur pajamas generavusioje bendrovėje vėliau nebuvo nurašomos medžiagos, tuo pačiu iškraipomi balanso duomenys.
Be to, įmonė įsiskolino darbuotojams. Ir pirmiausia atsiskaitinėdavo ne su jais, kaip pirmos eilės kreditoriais, bet su tais, ką pati pasirinkdavo. Tai viena priežasčių, kai verslas gali būti pripažintas bankrutavęs tyčia.
„Įmonės vadovo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tolesnis įmonės skolų auginimas, įmonei jau nebevykdant veiklos, buvo įvertintas kaip vedimas prie bankroto“, – rašoma nutartyje.
2016 m. balandį „CCM Baltic“ darbuotojams buvo skolinga 220.000 Eur, šių metų birželį skola buvo sumažėjusi iki 110.000 Eur. 2016-ųjų pradžioje įmonėje dirbo 116 darbuotojų.
Byloje aptariamas kitas momentas, kai 50% akcijų valdžiusi Aistė Valiūtė bendrovės vardu jos vadovui p. Valiui suteikė 90.000 Eur paskolą. Kitą pusę „CCM Baltic“ valdė Šarūnas Valius, rodo „Creditinfo“ pateikiami Registrų centro duomenys.
„Buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad šia paskola įmonės apskaitoje buvo mažinamas (p. Valiaus – VŽ) įsiskolinimas. Teismas padarė išvadą, kad tinkamai fiksuojant visas buhalterines operacijas, atskaitingas asmuo negali likti skolingas įmonei tokią didelę sumą. (...) Paskola negalėjo būti suteikiama, kadangi iš esmės nemoki įmonė suteikė lėšų vadovui, kuris taip atsiskaitė už savo skolas tai pačiai bendrovei. Tokiais veiksmais buvo pažeisti įmonės ir jos kreditorių interesai“, – rašoma teismo nutartyje.
Tęsinys po grafiku[infogram id="3f2e16de-993c-477e-88a5-ad76eeca5d2d" prefix="GFQ" format="interactive" title="UAB „CCM Baltic“ finansiniai rezultatai"]
Gresia asmeninė atsakomybė
Pasak Giedrės Kačinskienės, advokatų kontoros „Strategum Dargis ir partneriai“ teisininkės, pripažinus bankrotą tyčiniu, bankrutuojančios įmonės valdymo organams gali būti taikoma asmeninė atsakomybė. Tai reiškia, kad neužtekus bankrutuojančios įmonės turto skoloms padengti, išieškojimas gali būti nukreiptas į jų asmeninį turtą.
„Tokiais atvejais gresia ir baudžiamoji atsakomybė - pripažinus bankrotą tyčiniu, iš karto informuojama ikiteisminio tyrimo institucija dėl tyrimo pradėjimo siekiant nustatyti, ar yra nusikalstamo bankroto požymių. Nustačius nusikalstamo bankroto atvejį, įmonės vadovui ar akcininkui gresia baudžiamoji atsakomybė, t. y. laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų“, – komentuoja p. Kačinskienė. Jos kontora šioje byloje atstovavo „CCM Baltic“ bankrotą administravusiai įmonei „Kitoks sprendimas“.
Didžiausiais bankrutavusios bendrovės kreditoriais liko bendrovės „Adista, „Daumonta“, „Jonavos paslaugos“, „Visas labas“, taip pat „Sodra, UAB „Talesta“, bankas Citadele , UAB „Rainių statyba“ ir kt.
