Dėl pramiegotos direktyvos pažeidimo procedūros EK nepradėjo, bet slystelėjimas ne pirmas

Finansų ministerija, paklausta, ar dėl laiku neįgyvendintos direktyvos Lietuva gavo bent kokį priminimą, pranešimą, įspėjimą ar kitokį dokumentą ar raštą, sausio 9 d. VŽ pakartoja, kad ES teisės pažeidimo procedūra Lietuvai šiuo metu nėra pradėta, o „minimų dokumentų šiuo metu Lietuva nėra gavusi“.

VŽ primena, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. Europos verslininkai gali taikyti smulkiojo verslininko schemą: nepasiekę 100.000 Eur apyvartos ES ir PVM mokėtojo ribos savo šalyje, turintys savo šalies PVM numerį su žymeniu EX, jie laikomi smulkiaisiais verslininkais, taikančiais schemą, tad nėra apmokestinami PVM nuo pirmojo euro kiekvienoje ES šalyje, kur parduoda prekes ir paslaugas.

Lietuvos verslai ES ir ES verslai Lietuvoje tuo pasinaudoti negali, nes mūsų šalis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo su direktyvos nuostatomis laiku – iki 2024 m. gruodžio 31 d. – nepriėmė.

Karolina Jogminaitė-Matačienė, Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos valdybos narė, UAB „KJA Consulting“ vadovė, pažymi, kad kai kurios šalys direktyvos pakeitimus įgyvendino dar 2024 m.

„Tai yra pirmas kartas nuo Lietuvos įstojimo į ES, kai šalis laiku neįgyvendina privalomų PVM direktyvos nuostatų“, – pranešime cituojama K. Jogminaitė-Matačienė. 

Pažeidimo procedūra ir „EU Pilot“

Advokatas Jonas Zaronskis, advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ partneris, paaiškina, kad, kitaip negu ES reglamentai ir sprendimai, kurie automatiškai tampa privalomi visoje ES nuo jų taikymo pradžios dienos, direktyvos neturi tiesioginio taikymo galios. Todėl šalys narės turi įtraukti direktyvas į nacionalinius teisės aktus.

„Kiekvienoje direktyvoje yra nustatytas terminas, iki kurio ES valstybės narės privalo perkelti jos nuostatas į savo nacionalinę teisę ir apie tai pranešti EK, – pažymi J. Zaronskis. – Jeigu narė neperkelia ES direktyvos nuostatų į nacionalinius teisės aktus arba perkelia netinkamai, pavyzdžiui, ne visa apimtimi, ES pradeda pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir gali įgyvendinti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytas teisines priemones.“

Tačiau advokatas pažymi, kad nebūtinai arba nebūtinai iškart yra pradedama pažeidimo procedūra.

„Kai kuriais atvejais, kai Komisija nustato galimą ES teisės pažeidimą, ji gali nuspręsti vietoj pažeidimo nagrinėjimo procedūros taikyti „EU Pilot“ procedūrą. Tai nėra privalomas žingsnis prieš kiekvieną pažeidimo procedūrą, tačiau jis gali būti taikomas, kai tikėtina, kad klausimą pavyks išspręsti neoficialiu dialogu greičiau, nei vykdant oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą“, – nurodo J. Zaronskis.

Jis paaiškina, kad „EU Pilot“ EK suteikia galimybę rasti sprendimą be būtinybės pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai klausimai yra techninio pobūdžio.

„Priemonė taip pat gali būti naudinga tais atvejais, kai Komisija nori surinkti faktinę ar teisinę informaciją, kurios jai reikia vertinimui atlikti. Įprastai taikant šią neformalią procedūrą, Komisija siunčia užklausą atitinkamai ES valstybei narei, kuri įprastai turi atsakyti per 10 savaičių. Gavusi ES valstybės narės atsakymą Komisija įvertina“, – nurodo J. Zaronskis.

O jeigu nacionalinės valdžios institucijos ir toliau netinkamai įgyvendina ES direktyvą, Komisija atitinkamai ES valstybei narei gali pradėti oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Advokatas J. Zaronskis paaiškina, kaip vyksta pažeidimo nagrinėjimo procedūra:

• pirmiausia EK siunčia šaliai oficialų pranešimą, prašydama papildomos informacijos. Iki nurodyto termino, įprastai per 2 mėnesius, šalis turi pateikti išsamų atsakymą;
• remdamasi šiuo atsakymu, EK gali pateikti pagrįstą nuomonę – oficialų prašymą laikytis ES teisės aktų, raginantį šalį per nurodytą laikotarpį, įprastai per 2 mėnesius, informuoti Komisiją apie priemones, taikomas siekiant užtikrinti ES teisės aktų laikymąsi. Arba – EK gali nutraukti klausimo svarstymą, jeigu su atitinkama šalimi susijusios problemos buvo išspręstos netaikant tolesnės procedūros;
• jeigu ES narė toliau tinkamai neįvykdo Komisijos nurodytų ES direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę veiksmų, Komisija gali iškelti bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Teismas gali nurodyti ES šaliai, kuri, jo nuomone, pažeidžia ES teisę, imtis reikiamų priemonių.

„Jeigu teismas nustato, kad ES valstybė narė netinkamai įgyvendino ES direktyvą ir įpareigojo ES valstybės narę atlikti reikiamus veiksmus, tačiau toks teismo sprendimas yra nevykdomas, tai gali lemti naują apkaltinamąjį nuosprendį ES valstybei narei, tokiu atveju Europos Sąjungos Teisingumo Teismas gali įpareigoti ES valstybę narę sumokėti vienkartinę sumą arba periodinę baudą“, – paskutinį pažeidimo nagrinėjimo procedūros žingsnį apžvelgia J. Zaronskis.

Ne pirmas slystelėjimas

2021 m. Lietuva sulaukė EK dėmesio dėl netinkamai įgyvendinamos ES direktyvos – taip pat dėl PVM ir dėl smulkiojo verslo.

2021 m. liepos 15 d. EK pradėjo pažeidimo procedūrą Lietuvai, kurioje išreiškė poziciją dėl netinkamo PVM direktyvos įgyvendinimo. Tada VŽ rašė, kad Briuselis apsisprendė Lietuvą paduoti į ES Teisingumo Teismą, jeigu nepataisys PVM įstatymo.  

„Avocad“ partneris pažymi, kad 2021-ųjų atvejis – kol kas vienintelis pasitaikęs, kai EK pradėjo oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl netinkamai įgyvendintos mokestinės ES direktyvos.  

„2021 m. ES komisija nusprendė išsiųsti Lietuvai oficialų pranešimą, nes ji tinkamai netaiko PVM taisyklių, kuriomis siekiama palengvinti mažųjų įmonių veiklą. EK nurodė, kad pagal ankstesnę PVM schemą Lietuvos mažosios įmonės, kurių metinė apyvarta neviršijo 45.000 Eur, neprivalėjo registruotis kaip PVM mokėtojos. Tačiau ši lengvata nebuvo taikoma bendrovėms, kurių savininko bendros metinės pajamos viršijo 45.000 Eur, net jei kitos jo įmonės buvo nepriklausomos ir ne dirbtinės struktūros“, – nurodo J. Zaronskis, advokatas.

Jis paaiškina, kad nors tokia nuostata buvo siekiama užkirsti kelią mokesčių vengimui, EK manė, kad šios schemos netaikymas nepriklausomai veikusioms įmonėms buvo neproporcingas ir pažeidė mokesčių neutralumo principą.

„Todėl Komisija laikėsi pozicijos, kad Lietuva pažeidė PVM direktyvą. Lietuvai buvo nustatytas dviejų mėnesių terminas ištaisyti nustatytiems trūkumams, – dėsto „Avocad“ partneris. – 2022 m. gruodį Lietuvoje buvo priimtas PVM įstatymas, kuriuo buvo įgyvendintas ES komisijos nustatytas pažeidimas, todėl ES komisija nutraukė pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.“

Sausio pradžioje Finansų ministerija VŽ nenurodė priežasčių, kodėl Lietuva laiku neįgyvendino direktyvos nuostatų dėl PVM schemos smulkiajam verslui.

VŽ dar kartą paprašius įvardyti priežastis, dėl kurių Lietuva pavėlavo, Finansų ministerija atsakė taip: „Pažymime, kad Finansų ministerija įstatymo projektą suinteresuotiems asmenims išvadoms gauti bendra tvarka pateikė 2024 m. rugpjūčio mėnesį. Derinimas su visomis suinteresuotomis pusėmis tęsiasi, patikslintą projektą numatoma Vyriausybei pateikti artimiausiu metu.“