Metų sandūros SVV nuotaikos: atsargiai, bet pozityviai, tebestabdo geopolitinė įtampa

Plėtrą 2025-aisiais planuoja 37% Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių, panašiai tiek verslo nuo plėtros stabdo augantys kaštai ir geopolitinė situacija, rodo banko „Luminor“ užsakymu „Norstat“ atliktas Baltijos šalių SVV vadovų nuomonės tyrimas. Palyginti, pernai apklausoje 34% respondentų teigė, kad kitąmet – 2024-aisiais – planuoja plėstis.

Darius Tamašauskas, „Luminor“ Verslo klientų skyriaus vadovas, VŽ nurodo, kad iš bendravimo su banko klientais kasdien jaučia gerėjančius ateities lūkesčius – grįžtama prie atidėtų investicijų planavimo, atnaujinami su tuo susiję darbai. Tai, pasak jo, patvirtino ir apklausos rezultatai.

„Augantis ketinančių plėtrą verslo klientų skaičius tikrai džiugina, – nurodo D. Tamašauskas. – Ši gerėjimo tendencija nėra be priežasčių: Lietuvos BVP yra vienas didžiausių ES, palūkanų normos pajudėjo žemyn bei tikimasi ir tolesnio jų mažėjimo. Visuomenė nusiteikusi optimistiškai, įmonės yra sukaupusios pakankami nuosavų lėšų investicijoms bei finansinės institucijos yra pasirengusios aktyviai finansuoti šias investicijas.“

Jis pažymi, kad nors išlieka labai daug geopolitinių iššūkių, kurie veikia rinkas, tiekimo grandines, pardavimų srautus, įmonės prisitaikė, adaptavo verslo modelį ir dabar siekia judėti toliau bei auginti savo verslą.

Kad plėtros 2025-aisiais neplanuoja, nurodė 36% apklaustų Lietuvos įmonių. Pernai apklausoje Lietuvos verslininkai buvo nusiteikę pesimistiškiau – 44% įmonių sakė, kad kitąmet – 2024 m. – plėtros neplanuoja.

„Taip pat matome, kad neinvestuosiančių verslo įmonių skaičius mažėja nuo 44 iki 36%, ir ši verslo įmonių dalis pasislinko į investuosiančių arba dar nežinančių įmonių grupę, – nurodo D. Tamašauskas. – Todėl šis pokytis reikšmingas savo pozityvia tendencija bei gerėjančiais lūkesčiais. Verslo įmonės puikiai supranta, kad ekonomikos augimui būtinos investicijos, kurios didina verslo apimtis, technologinį progresą bei darbo našumą.“

Kaip ir pernai, taip ir šiemet pesimistiškiausi estai – 56% respondentų, tiek, kiek ir 2023-iųjų apklausoje, sako, kad plėtros neplanuoja.

„Nors ekonomistai prognozuoja tolesnį BVP augimą ir infliacijos mažėjimą, reikia nepamiršti, kad tai priklauso nuo daugybės veiksnių. Sparčiai augant perkamajai galiai, dabar esantis kainų stabilizavimasis ar net sumažėjimas amžinai nesilaikys. Dėl didėjančių akcizų gali su laiku kilti ir nukritusios degalų kainos“, – svarsto D. Tamašauskas.

Tačiau, pasak jo, bene didžiausią įtaką ekonomikai daro geopolitinė situacija. Pasak „Luminor“ analitikų, ES ekonomikos modelis ilgus metus buvo pastatytas ant pigių energijos resursų iš Rusijos. Tačiau karo akivaizdoje šis modelis nebeveikia ir tai juntama didžiosiose Europos šalyse, tokiose kaip Vokietija. 

„Bene didžiausius nuostolius patiria tie, kurie vystė importą ir eksportą su sankcijas patiriančia Rusija ir nesugebėjo persiorientuoti į Vakarų rinkas. Tačiau kai kuriuos veikia ir neapibrėžtumo faktorius dėl esamos geopolitinės padėties, ir tai, kad tai gali lemti infliacijos augimą. Apklausa parodė, kad kai kuriuos verslo atstovus būtent tai stabdo nuo plėtros ateinančiais metais“, – vertindamas Lietuvos verslo situaciją teigia D. Tamašauskas, „Luminor“ Verslo klientų skyriaus vadovas.

Geopolitinė įtampa

Kiti SVV finansuotojai sako, kad verslo nuotaikos metų sandūroje prieštaringos arba – atsargios, bet gana pozityvios.

„Viena vertus, tebetvyranti geopolitinė įtampa ir ne itin optimistinės perspektyvos pagrindinėse eksporto rinkose, pirmiausia Vokietijoje, stabdo verslą nuo drąsesnių investicinių žingsnių. Kita vertus, šalies vidaus rinka yra gana stipri“, – VŽ nurodo Lukas Baškys, „SME Bank“ verslo bankininkystės vadovas.

Prognozuojama, kad ekonomikos augimas kitąmet sieks apie 3% ir bus spartesnis nei šiemet. 

L. Baškys tęsia, kad ir vartotojų pasitikėjimas Lietuvoje yra didžiausias visoje ES, numatoma, kad ir darbo užmokestis kitąmet didės gerokai sparčiau nei kainos – gyventojų perkamoji galia augs.

„Tad į vidaus rinką orientuotų prekybos ir paslaugų verslų perspektyvos gana šviesios, – sako L. Baškys. – Statybų sektoriui taip pat numatomi darbingi metai. Jį skatins europinėmis lėšomis remiamos investicijos į infrastruktūros objektų statybą.“

„SME Bank“ verslo bankininkystės vadovo teigimu, reikšmingos įtakos turės ir tebesitęsiantis palūkanų normų mažėjimo ciklas.

„Nuo praėjusių metų spalio aukštumų EURIBOR jau sumažėjusi daugiau nei trečdaliu, iki 2,6%. Finansų rinkos prognozuoja, kad ji mažės toliau ir kitąmet nusistovės ties 2%. Tai reiškia, kad tiek būsto, tik verslo paskolos taps dar labiau prieinamos, tad kredito lėšos pagyvins ekonomiką, o verslui atsivers daugiau galimybių investuoti“, – kalba L. Baškys.

Atsargios, bet gana pozityvios – taip SVV nuotaikas metų pabaigoje apibūdina Dainius Vaičikonis, alternatyvaus finansuotojo „Finpro“ vadovas.

„Atrodo, kad SVV atstovams pozityvumą išlaikyti leidžia teigiamos šių metų BVP prognozės Lietuvai ir jau net tris kartus šiemet Europos centrinio banko (ECB) mažintos palūkanų normos. Pirmasis metų pusmetis pasižymėjo atsargiu verslininkų optimizmu – laukiant bazinių palūkanų normų mažėjimo. Kai ECB ėmėsi realių veiksmų, SVV optimizmas gerokai išaugo, – nurodo jis. – Stebint dabartines SVV nuotaikas, regis, SVV pozityvumas dėl investicijų 2025-ųjų pradžioje bus netgi didesnis, nei buvo šiemet arba bent jau tikrai išliks toks pat.“

Pasak jo, šiemet ECB veiksmai jau keitė SVV nuotaikas į gera, tad įtakos įmonių sprendimams dėl skolinimosi ir investicijų jie turės ir kitąmet. 

„Akivaizdu, kad jei ir toliau mažėtų palūkanų normos, tai lemtų dar labiau sumažėjusias paskolų palūkanų įmokas įmonėms, dėl to ir pozityvumas dėl naujų investicijų išliktų. Taigi, verslų noras skolintis dar padidėtų, – komentuoja jis. – Tikėtina, kad nemenkos įtakos turės ir teigiamai arba neigiamai besirutuliojančios BVP prognozės. Ir ne tik pačioje Lietuvoje, tačiau ir kitose valstybėse, kuriose veikia mūsų šalies verslų partneriai.“

Labai svarbi išliks ir geopolitinė padėtis.

„Kuri turėjo ir iki šiol turi įtakos tiekimo grandinėms bei gali paveikti verslų nuotaikas ir lemti šiek tiek sumažėjusį skolinimosi poreikį“, – nurodo D. Vaičikonis.

Konkurencingumo paieškos

VŽ rašė, kad Nacionalinis plėtros bankas ILTE (buv. INVEGA) lapkritį suskaičiavo, kad 2023–2024 m. nepatenkintas verslo finansavimo poreikis sudarė apie 5 mlrd. Eur, o didžiąją jo dalį – 3,5 mlrd. Eur – sudarė investicijos į įrangos, procesų, pastatų atnaujinimą, modernizavimą ir skaitmeninimą.

„Didysis pyrago gabalas iš 5 mlrd. Eur yra būtent modernizavimui, skaitmeninimui ir efektyvumo sprendimams. Įmonėms plėtra šiandien neatrodo tokia svarbi, nes turime sudėtingas ekonomikos sąlygas Lietuvos, Europos ekonomikoje, tačiau konkurencingumo paieška – kaip dirbti efektyviau, geriau, kaip atsinaujinti – turbūt yra pagrindinis klausimas“, – pristatydama Verslo finansavimo poreikio vertinimo tyrimą sakė Jonė Kalendienė, ILTE vyriausioji ekonomistė.

ILTE įvardija 2023 m. Lietuvos banko atliktos verslo apklausos priežastis, kodėl nepatenkinamas finansavimo prašymas: po 24% atvejų – nepakankamas užstatas arba prastai įvertinta įmonės finansinė būklė, 15% – netinkamai užpildyta paraiška.

„Tai turbūt paaiškina, kodėl pramonės įmonėms yra lengviau gauti finansavimą: jos tiesiog turi daugiau turto, pastatų, įrenginių – ką gali užstatyti. O paslaugų sektoriaus įmonėms su užstatu sudėtingiau, – pažymi ji. – Iš kitos pusės, mums, kaip organizacijai, tai rodo, kad garantijos, kurios padengia užstato reikalavimus, yra labai aktuali priemonė ir ji turėtų būti plečiama.“

Tyrimo duomenimis, 2024–2025 m. įmonės prognozuoja augsiantį išorinio finansavimo poreikį. Daugiausia lėšų verslui ir toliau prireiks modernizavimo projektams.