Laukia balkonuose įrengiamų saulės elektrinių bumo

Kaip VŽ informavo Rasa Juodkienė, ESO atstovė ryšiams su visuomene, pernai į ESO dėl mažosios elektrinės pajungimo kreipdavosi apie 10 vartotojų per mėnesį, o šiemet šis skaičius išaugo iki 20–40 prašymų per mėnesį.

Mažoji saulės elektrinė patogi tuo, kad jos modulius galima pakabinti tiesiog balkone, įrengti ant stogo ar kieme, o pačią sistemą tiesiog įjungti į rozetę ir jau galėsite naudotis saulės pagaminta elektra.

Taip pat ją įsirengiant nėra jokių didesnių formalumų.

„Norint ją įsirengti nebūtinas namas ar sklypas. Nedidelei 0,4–0,8 kW galios elektrinei nereikalinga sutartis, o prijungimas greitas ir paprastas. Vartotojų prašome apie jas pranešti laisva forma“, – pasakoja R. Juodkienė.

Pateikus prašymą, ESO instaliuoja gyventojams išmaniuosius elektros skaitiklius, kurie leidžia apskaityti ne tik sunaudojamą, bet ir pagaminamą ir į tinklą atiduodamą elektros energiją. 

Šioms elektrinėms netaikomi tinklų galios ribojimai, tad jas gali įsirengti tie, kurie dėl perkrautų tinklų negavo leidimo montuoti stacionarių galingesnių saulės elektrinių.

Parama naudojasi vangiai

Šiuo metu įsirengiant mažąsias saulės elektrines aktyviausi Vilniaus regiono gyventojai, kur jų registruota 95, Panevėžio regione – 91, Kauno regione – 63, Klaipėdos regione – 56, Šiaulių regione pajungti 34 objektai.

Nors įsirengiant mažąją saulės elektrinę galima ir tokia pati parama kaip kitoms saulės elektrinėms, kol kas ja naudojamasi vangiai.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, dėl šio tipo saulės elektrinių yra užregistruota apie 50 paraiškų, iš kurių projektus įgyvendino tik apie 10 pareiškėjų, o paramos buvo suteikta už kiek daugiau nei 2.000 Eur. 

Pasak Edgaro Reuto, saulės energetikos UAB „Solet“ Rinkodaros skyriaus vadovo, visgi pradėta teikti parama paskatino žmones labiau domėtis ir jų įmonė tai jaučia.

„Buvo tam tikrų niuansų, kad paramos prašymo formoje internete reikalauta dokumentų, kurių butų savininkai negali turėti, bet šis klausimas prieš tris mėnesius buvo išspręstas ir dabar besidominčių sulaukiame kelis kartus daugiau, susidomėjimas auga kiekvieną mėnesį“, – pasakoja E. Reutas.

Jis neabejoja, kad į Lietuvą šių elektrinių banga dar ateis, nes pas mus viskas atsikartoja, kas vyksta šalyse, kuriose saulės elektrines masiškai pradėta įrengti anksčiau.

„Pavyzdžiui, Vokietijoje fiziniai asmenys yra įsirengę 16 GW galios saulės elektrinių, iš jų apie 200 MW yra balkonų saulės elektrinės. Manau, kad pas mus anksčiau ar vėliau šis santykis bus panašus“, – įsitikinęs „Solet“ rinkodaros vadovas.

Nuo lapkričio įsirengti bus lengviau

Augantį vartotojų susidomėjimą pastebėjo ir Karolis Bužinskas, UAB „Elektra man“, dirbančios su prekių ženklu „GreenUp“, direktorius. Bendrovė kartu su Lietuvos vartotojų aljansu yra įrengusi du mažesnius bandomuosius projektus, o dabar ruošiasi mažąsias saulės elektrines įrengti Vilniuje, Pilaitėje, visuose devynaukščio balkonuose.

„Prieš 2 ar 3 metus juokėmės, kad čia yra nesąmonė, to Lietuvoje nebus niekada. Dabar esame vieni aktyviausių propaguotojų. Nesitikėjome tokio susidomėjimo“, – pripažįsta K. Bužinskas.

Pasak jo, kurį laiką vartotojus kiek stabdė tai, kad, norint įsirengti ne pakabinamą, bet stacionarią mažąją saulės elektrinę, reikėjo projektą derinti su miesto architektu.

Tačiau nuo lapkričio 1 d. šio reikalavimo nebeliks.

Kaip įmonei išaiškino Aplinkos ministerija, 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus LR statybos įstatymo pakeitimams, norint balkone pasikabinti saulės elektrinės elementus, derinti reikės tik kai tai daroma kultūros paveldo ir kitą specialų statusą turinčiuose statiniuose.

Įsirengiant pakabinamus ir lengvai nuimamus mažosios saulės elektrinės modulius, leidimų nereikia ir dabar.

Naudinga mažiems šeimos ūkiams

ESO skaičiavimu, mažosios elektrinės yra patogus sprendimas tiems namų ūkiams, kurių metinis elektros energijos suvartojimas siekia iki 800 kWh, arba 70 kWh per mėnesį. 

„Dažniausiai tai daugiabutyje gyvenančios šeimos iki 2 asmenų ar sezoniniai gyventojai soduose. Tokių klientų ESO identifikuoja apie 600.000“, – informuoja R. Juodkienė.

E. Reutas su tokiu skaičiavimu nesutinka ir mano, kad tai racionalu ir suvartojant daugiau energijos, jei nėra galimybės statyti didesnę saulės elektrinę.

„Solet“ yra apskaičiavusi atsiperkamumą viename konkrečiame namų ūkyje: 0,8 kW galios elektrinė nuo kovo iki spalio pabaigos generavo 900 kWh elektros. 270 kWh ūkis sunaudojo pats, likusią energiją atidavė ESO pasaugoti pagal planą, kai už kWh pasaugojimą ESO ima apie 6,5 ct mokestį. 

Anot E. Reuto, šis planas labiausiai tinka mažosioms saulės elektrinėms.

„Sunaudoti 270 kWh jiems nieko nekainavo. Tai apie 60 Eur. Likusi elektra nukeliavo į tinklus ir vėliau ją atpirko kažkur už 38 Eur vietoje 140 Eur. Realus metinis sutaupymas – apie 140 Eur“, – dalinasi E. Reutas.

Jis patikslina, kad šiuo atveju elektrinė buvo nukreipta į saulę tobulu kampu, kabinant ją ant balkono realu per metus pagaminti apie 500 kWh elektros.

„Vertinat, kad pats 0,8 kW saulės elektrinės komplektas kainuoja apie 500 Eur, valstybės kompensacija siekia apie 200 Eur, tai tikrai geri rezultatai“, – apibendrina „Solet“ atstovas.