Dažniausios pradedančiųjų verslą klaidos
Patyrę verslininkai rekomenduoja skaičiuoti ir koncentruotis ties vienu darbu

Diana Kačanauskaitė, „Luminor“ banko Smulkaus verslo plėtros skyriaus vadovė, sako, jog nemažai klaidų padaroma planuojant išlaidas, kurios kiekvienu atveju gali labai skirtis – vieniems pakanka kompiuterio, kitiems reikės sudėtingos įrangos ir patalpų. Bet yra keli pagrindiniai principai.
Pasak jos, finansų planavimas – viena svarbiausių sėkmingo verslo sudedamųjų dalių. Be tikslaus finansinio plano ir investicijų, verslininkai rizikuoja greitai išnaudoti reikiamus resursus. Net ir pati perspektyviausia idėja gali itin greitai žlugti, jei lėšos yra neteisingai paskirstytos bei neapgalvojama, kiek papildomų investicijų reikės augimui.
Nenumatomos „nenumatytos“ išlaidos
„Apskaičiuojant veiklai reikalingų investicijų sumą, dažnai pamirštama numatyti biudžetą neplanuotoms išlaidoms. Ši suma turėtų sudaryti bent 10% visų reikalingų investicijų“, – pranešime spaudai cituojama ekspertė.

Ji taip pat priduria, kad jauni verslininkai dažnai linkę persistengti su investicijomis ir tam paskiria didesnę sumą nei reikėtų.
„Itin svarbu įvertinti, kad pradžios indėlis gali neatsipirkti per pirmuosius verslo metus. Todėl atidžiai įvertinkite, ko jums tikrai reikia verslo pradžiai. Nepamirškite, kad tam nebūtinos didelės patalpos ar nauji įrenginiai – smulkiojo verslo veikla dažnu atveju gali prasidėti ir jūsų namuose su turimu inventoriumi“, – pataria D. Kačanauskaitė.
Įvertinti finansavimo galimybes
Taip pat pradedant verslą svarbu įsivertinti finansinius instrumentus, kuriais galima pasinaudoti. Įprastai stambieji Lietuvos bankai verslus finansuoja tik po pilnų vienerių finansinių veiklos metų, todėl siekiant paskatinti kurti jaunus verslus, valstybė noriai remia pirmuosius žingsnius žengiančius verslininkus ir teikia paskolas.
„Rekomenduojama domėtis, kokių verslo skatinimo programų ar paskolų gali pasiūlyti ILTE (buvusi INVEGA), taip pat kiti finansuotojai, kurie dirba su aukštos rizikos klientais, o po pirmų veiklos metų galima kreiptis į stambiuosius šalies bankus dėl tokios paskolos refinansavimo palankesnėmis sąlygomis“, – pataria D. Kačanauskaitė.
Netolimoje ateityje bus galima pasinaudoti valstybės įsteigtos verslo finansavimo įstaigos ILTE lengvatine paskola verslo pradžiai iš verslo skatinimo programos. Šios programos pagrindu būtų galima pasiskolinti iki 25.000 Eur įkeitus turtą.
VŽ rašė ir apie tiesiogiai ILTE teikiamas „Startuok“ paskolas jaunam, pradedančiam verslui. Pagal šią priemonę jaunos, iki 5 m. veikiančios įmonės gali gauti iki 3 mln. Eur vertės paskolas. Šiemet iki rugsėjo ILTE suteikė 28 tokias paskolas.
Ar tikrai visiems to reikia?
Dar viena dažna klaida – neteisingai įvertintas siūlomos prekės ar paslaugos poreikis. Tai ko reikia jums asmeniškai, nebūtinai reikia pakankamam kiekiui žmonių, kad iš to būtų galima daryti verslą.
„Vargu, ar verta planuoti uždirbti milijoną, jei jūsų prekė ar paslauga skirta mažai grupei pirkėjų. Itin svarbu kritiškai įvertinti, kokią rinkos dalį galite atsiriekti“, – pasakoja „Luminor“ atstovė.
Šią taisyklę patvirtina i ne vieną įmonę verslo pradžioje įkūręs MB „Insta projektai“ vadovas Justas Rutkauskas.
„Dabar kai kurių verslų net nebūčiau kūręs. Pavyzdžiui, norėjau prekiauti brangesniais, bet įdomesniais stalo žaidimais. Tačiau Lietuvoje nėra jų rinkos. O su mano galimybėmis investuoti jos sukurti neįmanoma“, – pasakojo J. Rutkauskas.
Taip pat galiausiai ties NT projektais apsistojęs verslininkas pataria dalyvauti verslo bendruomenių veikloje. Jis pats pasirinko „Starfish Academy“, kur rado ne tik žinių, bet ir bendraminčių bei investuotojų. Taip pat nemenką pagalbą pradedantiems verslam gali suteikti Inovacijų agentūros regionuose įkurti bendradarbystės centrai „Spiečiai“.
„Nesvarbu, kiek tu žinai, bet vis tiek bus grėblių, ant kurių užlipsi. Tik kai turi su kuo pasitarti, pasekmės nebus tokios skaudžios, nes čia yra ne vienas jau lipęs ant to paties grėblio. Mano vertinimu, su bendruomenės pagalba per metus padarau ir sužinau tiek, kiek vienam pavyktų per penkerius metus“, – atvirauja J. Rutkauskas.
Koncentruotis ties svarbiausiu
Ilja Laursas, investicinės įmonių grupės „Nextury“ vadovas, viena didžiausių pradedančio verslininko klaidų įvardijo norą iš karto daryti pernelyg daug darbų.
„Kai judi karjeros laiptais, atsiranda labai daug galimybių. Blizgučių, kurie blizga aplinkui. Bandai priimti visas galimybes. Iš pradžių sekasi, jautiesi kaip žonglierius, gali žongliruoti penkiais, šešiais, septyniais kamuoliukais, bet galiausiai kamuoliukų pasidaro per daug. Vėliau, kai nori grįžti prie dalykų, kurie teoriškai yra svarbesni, tuo jau užsiima kas nors kitas, o tu jau esi labai smarkiai atsilikęs“, – dėsto I. Laursas.
Koncentruotis ties vienu verslu ragina ir J. Rutkauskas, verslą pradėjęs iškart nuo kelių veiklų.
VERSLO TRIBŪNA
Pasak jo, norint išvystyti verslą nereiktų daryti jo klaidos – jį pradėti dar dirbant senajame darbe, kuris psichologiškai lyg ir gelbėjimosi ratas nesėkmės atveju. Bet tuomet negali viso dėmesio ir laiko atiduoti verslui, kurio pradžioje reikia labai daug. Gretimus verslus taip pat verta pradėti tik tada, kai vienas jau įsivažiavęs ir nebereikalauja kasdienės priežiūros.