Įtampai kylant, logistai baiminasi laivybos sutrikimų

Pasauliniai konfliktai dėl gyvybiškai svarbių laivybos kelių kontrolės trikdo tarptautines tiekimo grandines. JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, kad jis gali perimti Panamos kanalo kontrolę, sukėlė susirūpinimą logistikos sektoriuje.

„Pastaraisiais metais pastebėjome, kokia svarbi jūrų laivyba geopolitiniu požiūriu. Eismo sutrikimai dėl klimato veiksnių, tokių kaip sausra Panamoje, arba įvykiai Suece (Jemeno kovotojų išpuoliai prieš laivus, sustabdyti po paliaubų Gazoje, – red. past.), rodo, kad jūrų krovinių rinkos svyravimai tiesiogiai veikia pasaulinį verslą. Todėl prieiga prie pagrindinių kanalų ir maršrutų yra strateginis daugelio šalių išteklius“, – sako Przemyslawas Komaras, „Rohlig Suus Logistics“ jūrų krovinių direktorius.

Jis priduria, kad, pavyzdžiui, maršrutas iš Niujorko į San Fransiską plaukiant Panamos kanalu sutrumpėja daugiau nei 14.000 km.

Brangus tranzitas

Logistikos ekspertai pripažįsta, kad galimas kanalo jurisdikcijos pakeitimas iš Panamos į JAV turėtų didžiulį poveikį pasaulinei transporto rinkai.

„Pasekmės skaudžiausiai smogs JAV, Kinijai ir Lotynų Amerikos šalims. Padidinus tranzito mokesčius, gali gerokai padidėti transportavimo išlaidos. Tai taip pat galėtų priversti įmones rinktis alternatyvius maršrutus. Ginčai ar valdymo pokyčiai gali sukelti kanalo perkrovą, o tai turėtų įtakos pasauliniam pristatymo grafikui“, – sako Gražyna Jaworska, „J. Dauman Logistics“ vykdomoji direktorė.

P. Komaras mano, kad daugumai klientų pagrindiniu taps klausimas dėl galimų JAV nustatytų tarifų kitoms šalims ir kaip šie pokyčiai paveiks tarptautinės prekybos srautus.

„Polska Žegluga Morska“ (PŻM, dar žinoma kaip „Polsteam“), gabenanti plieną, grūdus, chemines medžiagas ir kitas birias prekes, jas plukdo į Amerikos Didžiųjų ežerų uostus, bet taip pat kartais plaukia Panamos kanalu.

„Laivai, kuriuos šiuo metu kas ketvirtį gauname iš laivų statyklos Kinijoje, toje šalyje ir Pietų Korėjoje pakraunami plienu, plaukia per Ramųjį vandenyną, kerta Panamos kanalą ir pasiekia Amerikos Didžiuosius ežerus“, – nurodo Krzysztofas Gogolis iš „Polsteam“, įvertindamas, kad tokių laivų plukdymo tarifai svyruoja nuo 100.000 iki 300.000 USD.

Pašnekovas priduria, kad vadinamųjų neo-panamax tipo laivų, tarp kurių yra ir dideli konteineriniai laivai, operatoriai už praplaukimą kanalu moka nemažą sumą. 12.000 TEU (20 pėdų konteinerių) talpos laivo praplaukimas kainuoja apie 700.000 USD. Jis taip pat primena, kad per sausrą kanale aukcionuose kainos kartais siekdavo ir 4 mln. USD.

Pašnekovas pabrėžia, kad dideli tarifai reiškia ir didesnes kainas, kurias Amerikos vartotojai moka už prekes. Tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios JAV politikai kovoja už strategiškai svarbaus kanalo kontrolę.

Taip pat skaitykite: Panama labai graži, arba Kodėl D. Trumpas nori Panamos kanalo

Kita priežastis, dėl kurios prezidentas D. Trumpas kalbėjo apie Panamos kanalo kontrolės perėmimą, yra ilgalaikė įtampa tarp Vašingtono ir Pekino. Amerika baiminasi Kinijos technologinės galios augimo ir bando apriboti savo ekonominę priklausomybę nuo Azijos kompanijų, kurios, be kita ko, stiprina savo pozicijas Panamos kanalo logistikos terminaluose. 

Pagrindinius kanalo logistikos centrus kontroliuoja Honkongo „Hutchinson Group“ įmonė.

„Kinija kontroliuoja Panamos kanalą, o mes jo nedavėme Kinijai. Mes jį atidavėme Panamai ir atsiimame atgal“, – pradėjęs eiti JAV prezidento pareigas kalbėjo D. Trumpas.

Pasekmės Europai

Kinijos logistikos plėtra, įskaitant Panamos kanalo regioną, yra svarbi ne tik JAV, bet ir įmonėms iš Senojo žemyno.

„Europa, nors ir yra toli nuo Lotynų Amerikos, jaučia tenykštės įtampos pasekmes. Didėjantis Kinijos įsitraukimas į regioną ir jos investicijos, pavyzdžiui, į infrastruktūrą aplink kanalą, Kolono ir Balboa uostų modernizavimas arba dalyvavimas transokeaninio geležinkelio projekte, kelia iššūkių ne tik JAV, bet ir Europos ekonominiams bei prekybiniams interesams“, – pabrėžia G. Jaworska.

Pavyzdžiui, Europa importuoja varį ir litį iš Čilės, soją iš Brazilijos, atogrąžų vaisius iš Ekvadoro ir suskystintas gamtines dujas iš Peru, o pasauliniai konfliktai dėl logistikos infrastruktūros kontrolės gali sutrikdyti žaliavų ir prekių srautą.

„Bet koks pristatymo vėlavimas gali sutrikdyti logistikos grandines, paveikti pramoninės gamybos, maisto, energijos ir technologijų rinkas. Tai savo ruožtu gali reikšti didesnes prekių kainas arba sumažėjusį prieinamumą“, – perspėja G. Jaworska.

Ji pabrėžia, kad ES bando sumažinti sutrikimų riziką diversifikuodama prekybos kelius, investuodama į transporto infrastruktūros plėtrą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės programą ir sudarydama susitarimą su MERCOSUR, Pietų Amerikos šalių organizacija, ir kitais partneriais regione. Taip siekiama užtikrinti stabilų žaliavų ir prekių tiekimą.

Honkongas Gdynėje

Lenkijoje „Hutchinson“ grupė prieš daugelį metų įsigijo dalį laivų statyklos infrastruktūros ir valdo konteinerių perkrovimą Gdynės uoste. Kompanijos buvimas Lenkijoje jau seniai neramina amerikiečius. 

2023 m. gegužę Markas Brzezinskis, JAV ambasadorius, parašė laišką Lenkijos politikams, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl tuo metu šalyje planuojamų įstatymo pakeitimų. Jie turėjo leisti nuolatiniams naudotojams įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. 

Senatas pasiūlė sugriežtinti taisykles. Amerikiečiai buvo susirūpinę dėl rizikos, kad priešiški subjektai įgis Lenkijos kritinės infrastruktūros kontrolę. Ambasadorius M. Brzezinskis laiške neminėjo jokių subjektų vardų, tačiau žiniasklaidoje pasigirdo spėjimų, kad kalbama apie Kinijos veiklą uoste.

Amerikiečiai buvo patikinti, kad tarnybos stebi situaciją ir kad iki šiol nebuvo pranešta apie jokias problemas, susijusias su Azijos konglomerato veikla Lenkijos uoste.

Praėjusių metų birželį Arkadiuszas Marchewka, infrastruktūros ministro pavaduotojas, „Puls Biznesu“ paklaustas apie perkrovimo Gdynėje saugumą, sakė: „Šios temos šaknys siekia 2005 m., kai operatorius nusipirko dalį Gdynės laivų statyklos turto. Galiu tik patikinti jus, kad atidžiai stebiu pranešimus apie jos veikimą. Infrastruktūros ministerija kartu su institucijomis, atsakingomis už valstybės saugumą, stebi situaciją uoste ir esant bet kokiems signalams iš tarnybų, esame pasirengę reaguoti.“