Panama labai graži, arba Kodėl D. Trumpas nori Panamos kanalo

Sausio 20 d. JAV prezidento pareigas pradėsiantis eiti Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis išreiškė pretenzijas į kelių šalių žemes iš karto: pasiūlė Kanadai tapti JAV valstija, ne pirmą kartą pareikalavo, kad Danija parduotų Grenlandiją, o su Panamos valdžia esą jau diskutuoja apie Panamos kanalo likimą. Be to, išrinktasis JAV prezidentas taip pat pasisakė apie karą Ukrainoje, ir jo pareiškimas labai skiriasi nuo to, ką sakė dabartinis prezidentas Joe Bidenas ir Europos Sąjungos (ES) lyderiai. Beje, giliai suglumę po D. Trumpo pareiškimų. 

Beje, tai ne pirmas kartas, kai D. Trumpas kėsinasi į Grenlandiją. Savo pirmosios kadencijos metu, 2019-aisiais, jis atšaukė suplanuotą vizitą į Daniją, kurio metu turėjo susitikti su šalies premjere Mette Frederiksen, po to, kai ji informavo JAV prezidentą, kad Grenlandija nėra parduodama. 

„Grenlandija nėra Danijos. Grenlandija yra Grenlandijos. Aš tikrai viliuosi, kad šis pasiūlymas nėra rimtas“, – tuomet sakė M. Frederiksen, pridūrusi, kad „būtų pats metas tokį D. Trumpo juoką pamiršti“. 

Bet jis nepamiršo. Apie tai, kodėl D. Trumpui vėl prireikė Grenlandijos ir apie ją pačią „Verslo žinios“ rašė čia. 

Kanadą – į JAV glėbį

Sausio 6 d., likus dviem savaitėms iki inauguracijos, išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo socialinių tinklų paskyroje „Truth“ pareiškė manantis, kad daugelis kanadiečių norėtų, kad jų šalis taptų 51-ąja JAV valstija. 

„Jungtinės Valstijos nebegali pakęsti didžiulio prekybos deficito ir subsidijų, kurių Kanadai reikia, kad išliktų. Justinas Trudeau apie tai žinojo ir atsistatydino“, – rašė jis. Šis įrašas pasirodė netrukus po to, kai buvo paskelbta, kad Kanados ministras pirmininkas paliks savo postą.

Anot išrinktojo JAV prezidento, amerikiečiai ir kanadiečiai kartu suformuotų puikią šalį, būtų sumažinti mokesčiai, panaikinti prekybos tarifai, abi šalys (tiksliau – viena šalis) būtų visiškai apsaugotos nuo Rusijos ir Kinijos karo laivų.

Panama labai graži

Trečioji D. Trumpo teritorinė pretenzija – Panamos kanalo, vieno svarbiausių pasaulyje vandens kelių, jungiančio Ramiajame vandenyne esančią Panamos įlanką su Karibų jūra ir Atlanto vandenynu, kontrolė. Iki 1999 metų ji buvo kontroliuojama JAV, o dabar priklauso Panamos respublikai, piečiausiai Centrinės Amerikos valstybei. 

„The Economist“ primena neseną D. Trumpo pareiškimą, esą Panamos kanalo administratoriai „apvaginėja“ Jungtines Valstijas, o vandens kelią valdo „kinų kareiviai“. Jis pagrasino „pareikalauti, kad Panamos kanalas būtų grąžintas“ Jungtinėms Valstijoms. 

Gruodžio 23 d. Panamos prezidentas Jose Raulis Mulino atkirto, kad „kiekvienas Panamos kanalo kvadratinis metras“ priklauso jo šaliai. Opozicinės partijos su tuo sutinka. Pasak J. R. Mulino, iki D. Trumpo inauguracijos jokių veiksmų nebus imtasi. Tačiau Panama galėtų pasinaudoti savo vieta JT Saugumo Taryboje ir siekti, kad būtų priimta speciali rezoliucija, kuria būtų patvirtintas jos suverenitetas kanalo atžvilgiu. 

Anot BBC, J. R. Mulino pabrėžė, kad kanalo Kinija nekontroliuoja nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, ir išreiškė gerų ir pagarbių santykių tarp Panamos ir naujosios JAV administracijos viltį.

D. Trumpo tai neįkvėpė. Arba, priešingai, įkvėpė dar labiau: netrukus jis paskelbė dirbtinio intelekto sukurtą JAV vėliavos vaizdą su prierašu „Sveiki atvykę į Jungtinių Valstijų kanalą“. O sausio 7 d. išrinktasis JAV prezidentas pareiškė, kad jau tariasi su Panamos valdžia dėl kanalo likimo. 

Šalies užsienio reikalų ministerija į tai sureagavo teigdama, kad Panamos vyriausybė su naująja JAV administracija neturėjo jokių ryšių. Respublikos užsienio reikalų ministras Javieras Martinezas-Acha Vazquezas pabrėžė, kad kanalo suverenitetas nėra diskutuojamas ir „yra mūsų kovos istorijos dalis“.

Tikrieji D. Trumpo tikslai Panamoje gali būti kur kas mažiau, švelniai tariant, keisti. Tačiau niekas nežino, kokie jie yra iš tikrųjų. „The Economist“ spėja, kad tarp jų gali būti griežtesnė migracijos per Darjeno sąsiaurį kontrolė, Kinijos įtakos Panamoje mažinimas arba geresnės investavimo sąlygos Amerikos kompanijoms Panamoje. 

VŽ rašė, kad Panamos kanalas Europai nėra labai svarbus, tačiau tai reikšminga logistikos arterija, Vakarinę Atlanto pakrantę jungianti su Tolimųjų Rytų šalimis, Okeanija ir Australija. Kitaip tariant, tai trumpiausias kelias tarp Ramiojo vandenyno ir Karibų jūros bei Atlanto vandenyno. Alternatyvūs maršrutai veda aplink Pietų Amerikos žemyną arba net per Sueco kanalą, todėl yra ilgi ir brangūs. 

Prekybos leidinio „CargoNOW“ duomenimis, Panamos kanalu šiuo metu gabenama apie 40% visų JAV konteinerių. 

Istorija 

Idėja iškasti Panamos kanalą kilo XVI a. pradžioje, bet galimybė ją įgyvendinti radosi tik XIX a. Tuo metu buvo svarstytas ir alternatyvus – Nikaragvos kanalo projektas, tačiau dėl įvairių priežasčių laimėjo Panamos kanalas. 

Šaltinių duomenimis, pagal 1846 m. sudarytą sutartį tarp JAV ir Kolumbijos, JAV gavo teisę nemokamai naudotis keliu per Panamos sąsmauką. 1850 m. JAV su Didžiąja Britanija pasirašė Kleitono-Bulverio (Claytono‑Bulwerio) sutartį, garantuojančią būsimojo kanalo neutralitetą. 

Tačiau dėl skirtingo sutarties traktavimo netrukus kilo nesutarimų: JAV reikalavo, kad britai atsisakytų regione jau turimų kelių kolonijų, Didžioji Britanija teigė, kad sutartis įtvirtino esamą padėtį. 

Naudodamasi Didžiosios Britanijos ir JAV nesutarimais, Prancūzija 1879 m. įsigijo iš Kolumbijos vyriausybės kanalo kasimo koncesiją ir įkūrė Ferdinando de Lessepso, Sueco kanalo kasimo vadovo, vadovaujamą Visuotinę tarpokeaninio kanalo bendrovę. Jai bankrutavus, 1894 m. kanalo kasimo koncesiją nupirko JAV. JAV parėmė Panamos atsiskyrimą nuo Kolumbijos, 1903 m. įsigijo 16 km pločio vadinamąją Panamos kanalo zoną ir 1904 m. pradėjo kasti kanalą. Darbai buvo grandioziniai: kiekvieną mėnesį kanalą kasė apie 40.000 žmonių. 

Pirmasis laivas Panamos kanalu praplaukė 1914 m. rugpjūčio 15 d., bet oficialiai kanalas atidarytas tik 1920-aisiais. Ilgainiui Panama pradėjo siekti jį susigrąžinti ir pagal 1977 m. JAV–Panamos sutartį, Panamos kanalas ir Panamos kanalo zonos suverenitetas 1999 m. gruodžio 31 d. atiteko Panamos Respublikai.

Techniniai parametrai 

• Panamos kanalo ilgis – 81,6 km, iš jų 16,4 km eina pagilintu Panamos ir Limono įlankų dugnu.
• Kanalo plotis 150–305 m, gylis 12,5–13,7 m.
• Kanalas turi šešias pakopas (po tris kiekviename vandenskyros šlaite) porinių šliuzų; kiekvieno šliuzo ilgis 305 m, plotis 33,5 m.
• Laivų eismą kanalu prižiūri Panamos kanalų locmanų tarnyba. Vidutiniškai laivas kanalą perplaukia per 9 valandas, per parą kanalu gali perplaukti 48 laivai. Per metus kanalu perplaukia apie 17.500 laivų, gabenančių apie 200 mln. t krovinių.
• Pagal maksimalų kanalu galinčių plaukti laivų gabaritų dydį buvo nustatytas specialusis konteinerinių laivų bei tanklaivių tipas „Panamax“.
• Šaltinis: „wikipedia“, Visuotinė lietuvių enciklopedija.