„Elron“ ir „Vivi“ vadovai: estai jau ruošiasi pirkti traukinius „Rail Balticai“, vėžė domina lenkus ir vokiečius

Šią savaitę Vilniuje viešėję keleivinių geležinkelio transporto įmonių – Estijos „Eesti Liinirongid“ („Elron“) ir Latvijos „Pasažieru vilciens“ („Vivi“) – vadovai teigė,kad kol kas nėra aišku, kaip bendrovės pasiskirstytų „Rail Balticos“ vėžės maršrutus. Estija tikisi savo atkarpą užbaigti greičiausiai, o jų keleivių vežimo kompanijai „Elron“ jau duota užduotis ruoštis pirkti naujus traukinius. Susidomėjimą vėžės galimybėmis rodo ir Lenkijos bei Vokietijos kompanijos, tačiau Baltijos šalių bendrovių atstovai sako galimos konkurencijos nebijantys.

Pirmadienį Vilniuje buvo pristatytas naujas jungtinis traukinių maršrutas, nuo sausio 6 d. leidžiantis iš Vilniaus į Taliną traukiniais nuvažiuoti tą pačią dieną.

Nors jis įgyvendintas tiesiog patogiau perdėliojus esamus trijų Lietuvos, Latvijos ir Estijos maršrutų tvarkaraščius, į Vilnių iš Talino simboliškai šia proga traukiniu atvyko Lauri Betlemas, „Elron“ vadovas, prie kurio Rygoje prisijungė Raitis Nešporas, Latvijos „Vivi“ vadovas.

Jie „Verslo žinioms“ plačiau papasakojo apie situaciją savo šalyse ir tolesnį bendradarbiavimą tarp Baltijos valstybių.

Vienas persėdimas iki Talino – netrukus

Kaip jau skelbėme, „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Vivi“ pradėjo kalbėtis dėl galimybės lietuvių bendrovei išnuomoti savo traukinį ir vežimo paslaugas kelionei nuo Rygos iki Latvijos ir Estijos pasienyje esančios Valgos stoties. Tai reikštų, kad vykstant iš Lietuvos miestų į Taliną nebereikėtų persėsti Rygoje. Formaliai keleivius vežtų Latvijos „Vivi“, tačiau realiai būtų važiuojama „LTG Link“ traukiniu „PESA 730 ML“.

R. Nešporas VŽ patvirtino, kad šis planas juda į priekį ir gali būti įgyvendintas vasarį arba netgi sausį.

„Iš principo esame sutarę dėl praktinių detalių su „LTG Link“, dabar laukiame patvirtinimo iš Valgos stoties, nes reikės atlikti keletą korekcijų. Vėliausiai planuojame tai pradėti iki vasario, jei ne, tai vasarį tikrai. Dokumentai pateikti gruodžio gale ir užtrunka apie mėnesį juos peržiūrėti, todėl liko pora savaičių“, – sakė R. Nešporas.

Vasaros pabaigoje šalia dabar siūlomo jungtinio maršruto turėtų atsirasti ir nauja Rygos–Tartu jungtis, kurią Estijos vežėjas „Elron“ planavo paleisti dar rudenį, tačiau Latvija jų traukiniams nesuteikė saugumo sertifikatų.

„Mes prie to vis dar dirbame ir tai užtruko kur kas ilgiau, nei planavome. Tačiau dabar matome šviesą tunelio gale. Bandomasis važiavimas turėtų įvykti sausį, o tuomet tikimės maršrutą pradėti šių metų vasarą“, – „Verslo žinioms“ sakė L. Betlemas.

Nors Rygos–Tartu maršrutas nebūtinai bus priderintas prie pirmadienį pasiūlyto trijų operatorių jungtinio maršruto, tačiau jis gali padėti greičiau nuvykti iš Latvijos į Taliną.

Kristina Meidė, Lauri Betlemas ir Raitis Nešporas. Luko Balandžio/BNS nuotr. — Kristina Meidė, „LTG Link“ vadovė, Lauri Betlemas, „Elron“ vadovas, ir Raitis Nešporas, Latvijos „Vivi“ vadovas. Luko Balandžio (BNS) nuotr.

„Planuojame, kad iš Tartu į Rygą bus galima nuvykti per 3 valandas ir 15 minučių. Šiuo metu vykdomi dideli konstrukciniai darbai tarp Talino ir Tartu. Kai jie bus baigti, kelionės laikas tarp dviejų miestų sumažės iki 1 valandos ir 30 minučių, o tai gerokai trumpiau“, – sakė L. Betlemas. Jis pridūrė, kad ateityje galima būtų svarstyti ir apie naujojo maršruto pratęsimą iki pat Talino.

Šiuo metu kelionė nuo Tartu iki Talino trunka maždaug 2 valandas 30 minučių.

Pats dešimties valandų kelionę iš Talino į Vilnių traukiniu pirmadienį įveikęs „Elron“ vadovas neslėpė, kad maršrutas yra ilgas, tačiau pabrėžė, kad didžiausią naudą iš tvarkaraščių suderinimo gauna ne Talino, o Pietų Estijos gyventojai.

„Važiuoti iš Talino į Vilnių 10,5 valandos, būkime sąžiningi, yra ilga kelionė. Net ją sutrumpinus iki 9,5 valandos. Bet jeigu vykstate iš Tartu į Rygą ar į Vilnių, tokia kelionė jau gali konkuruoti su tuo, ką siūlo kiti transporto būdai kaip autobusai ar automobiliai. Tačiau matyti didelę paklausą važiuoti traukiniu iš Vilniaus į Taliną dabar būtų sudėtinga“, – nurodė L. Betlemas. Anot jo, paklausą gerokai paaugins pagaliau nutiesta „Rail Baltica“.

Estai jau ruošiasi pirkti „europinius“ traukinius

„Rail Balticos“ statybos trijose Baltijos šalyse juda nevienodai, tačiau rudenį du milijardo eurų vertės viešuosius pirkimus paskelbę estai ją gali tikėtis užbaigti pirmieji, kalbėjo abu „Verslo žinių“ pašnekovai.

L. Betlemas „Verslo žinioms“ nurodė, kad bendrovė iš Estijos valdžios jau sulaukė nurodymo ruoštis keleivių vežimui „Rail Baltica“, todėl rengiamasi pirkti 1.435 mm vėže galinčių važiuoti traukinių, kurių Estijoje būtų galima sulaukti 2029 m. Tuomet 2030 m. būtų pradėtos kelionės vietiniu mastu Talino–Pernu–Hedemėstės linija.

„Mes šiuo metu ruošiame traukinių pirkimo konkurso sąlygas. Tikrai nenorime atsidurti padėtyje, kai bėgiai paruošti, o traukinių nėra. Todėl jau dabar pradėjome aktyviai ruoštis pirkimui“, – sakė pašnekovas.

Anksčiau būta kalbų, kad tokį pirkimą galėtų įgyvendinti visos trys Baltijos šalys kartu. Nors Lietuvoje jau yra nutiesta 100 km ilgio europinė vėžė nuo Kauno iki Lenkijos sienos, Lietuva ja važiuoti galinčių keleivinių traukinių iki šiol neturi, kaip neturi ir Latvija.

L. Betlemas nurodė, kad Estija jų pirktų sau, o kitos Baltijos šalys galėtų prisijungti vėliau.

„Mes jų perkame sau, toks yra dabartinis planas, bet diskutavome su „LTG Link“ ir Latvijos kolegomis šia tema. Viskas susiveda į reikalavimus traukiniams, mes galime tuos poreikius derinti tarp visų trijų valstybių. Nematau problemų, jei konkursą rengtų visos trys šalys kartu, bet šiuo metu mes koncentruojamės į būsimą vietos keleivių vežimą, galbūt su perspektyva vėliau ištęsti maršrutą į Rygą. Tarptautinės operacijos kol kas lieka tolimesniame horizonte“, – kalbėjo pašnekovas.

Kol kas nėra tikslaus plano, kaip tarptautinis keleivių ir krovinių vežimas būtų pasidalintas, tačiau ne paslaptis, kad šia vėže norėtų naudotis ir Lenkijos, Vokietijos ar kitų šalių kompanijos, turinčios ne tik ilgametę patirtį, bet ir daug tokia vėže galinčių važiuoti traukinių.

„Gali būti konkurencijos iš kitų žaidėjų – ir didelių žaidėjų. „Deutsche Bahn“ irgi žiūri į rinką, į skirtingus jos aspektus ir atvirai sako, kad ši rinka jiems yra įdomi“, – nurodė R. Nešporas.

Ryga liks šone

Anot Latvijos bendrovės vadovo, trijų Baltijos šalių kompanijos jau pradėjo kalbėtis apie praktinius veiklos vykdymo naudojantis „Rail Balticos“ vėže aspektus.

„Pernai pradėjome diskusijas su kolegomis iš „LTG Link“ ir „Elron“ – mano supratimu, bendra pozicija ir bendras principas yra, kad trys mūsų kompanijos turi patirties teikti šią paslaugą ir galėtų varžytis su galimais konkurentais, kuriems taip pat galėtų būti įdomi „Rail Baltica“, – sakė R. Nešporas.

Anot jo, pagrindinis iššūkis dabar yra tai, kad kiekvienoje šalyje „Rail Balticos“ stadija yra skirtinga.

„Jeigu infrastruktūra turi būti statoma kartu, tai ir klausimas, kas operuos vėže, turi būti naudingas kiekvienai šaliai ir kiekvienai kompanijai, reikia rasti būdą, kaip tai daryti kartu“, – nurodė jis.

Pašnekovas VŽ taip pat patvirtino, kad Latvija savo „Rail Balticos“ atkarpos iki sostinės Rygos 2030 m. neprijungs – kaimyninės valstybės politikai nusprendė, kad taip bus pigiau.

„Taip, sprendimas priimtas – pirmo etapo „Rail Baltica“ Latvijoje bus sujungta su Estija ir Lietuva, o Ryga prie vėžės bus prijungta per esamą infrastruktūrą, naudojantis 1.520 mm vėže. Tai pagrindinis Vyriausybės planas, dėl kurio sutarta praėjusių metų pabaigoje. Tačiau tai neužbaigia projekto, visiška Rygos integracija į „Rail Balticą“ planuojama vėliau“, – teigė R. Nešporas.