Sunkvežimių ir autobusų rinka grįžo į tvarų kelią: kokios šių metų ir ateities tendencijos

Kaip sunkiojo komercinio transporto rinkai Lietuvoje sekėsi 2024 m., kokias išskirtumėte tendencijas, koks jų poveikis šiems metams?

Jei 2023 m., palyginti su 2022 m., Lietuvoje buvo registruota 7,3% daugiau naujų sunkiojo transporto priemonių – 10.724, tai pernai šis skaičius buvo 7.181. Nors naujų sunkvežimių pirkta pastebimai mažiau, bet ar tai reiškia, kad vežėjams buvo blogi metai? Negalėtume taip teigti, daugeliui – tikrai ne.

Pasigilinę matytume, kad labiausia naujų sunkvežimių pirkimas sumažėjo dėl didžiųjų transporto kompanijų sprendimų susilaikyti nuo savo parkų plėtimo ar atnaujinimo. Lietuvoje yra apie 40 įmonių, kurios turi didelius ir labai didelius sunkvežimių parkus. Šis segmentas pernai turėjo daugiausiai įtakos sunkiojo komercinio transporto registracijoms Lietuvoje, bent jau vieneriems metams. Įvardiju šį laikotarpį, nes pernai metų pabaigoje ir šių metų pradžioje matome ryškėjančias tendencijas, kad domėjimasis naujais sunkvežimiais grįžta.

Kodėl minėtos keturios dešimtys kompanijų yra svarbios naujų sunkvežimių rinkai? Šių įmonių sunkiojo transporto pirkimai Lietuvoje sudaro apie pusę visų naujų registruotų tokių transporto priemonių. Kitos kompanijos, kurių suskaičiuotume tūkstančiais, yra vidutinės, mažos ir labai mažos. Beje, svarbu pastebėti, kad šie segmentai naujų sunkvežimių pernai registravo beveik tiek pat, kaip 2023 m., čia rinkos sulėtėjimas buvo tik minimalus. „Scania“ koncernui tai svarbus ženklas. Mums yra aktualūs ir didžiųjų, ir vidutinių, ir mažų vežėjų segmentai, nes tai leidžia rinkai vystytis ir augti tvariai, užtikrinant gerą konkurencinį lygį bei darbo vietų skaičiaus didėjimą mūsų ekonomikoje.

Vertindami šių metų perspektyvą jau matome, kad dalis didžiųjų vežėjų, mūsų klientų, per pirmuosius mėnesius pradeda daryti užsakymus, o dalis tai padarė pernai metų gale. Vadinasi, tas stabtelėjimas tikrai buvo laikinas, klientai vėl ima plėsti ir atnaujinti savo sunkvežimių parkus. Planuojame, kad šiemet naujų sunkiųjų komercinių automobilių šalyje bus parduota kiek daugiau nei pernai, šis skaičius gali pasiekti ir 8.000. Bent jau augantis susidomėjimas „Scania“ sunkvežimiais tai leidžia prognozuoti.

Kokią sunkvežimių rinkos dalį pernai „Scania“ atsiriekė Lietuvoje?

Pernai Lietuvoje pardavėme per 700 sunkvežimių, kas sudarė 10% rinkos. Jau treti metai iš eilės „Scania“ sunkvežimių dalis Lietuvos rinkoje auga. Tad pernai metų rezultatus vertiname teigiamai: išlaikėme ištikimų klientų ratą tarp mažesnių ir vidutinio dydžio vežėjų, taip pat akivaizdu, kad pelnome vis didesnį didžiųjų vežėjų pasitikėjimą. Tiesa, jei 2023 m. mūsų bendrovės pardavimų pajamos perkopė 120 mln. Eur, tai, preliminariais skaičiavimais, pernai jos nedaug viršys 100 mln. Eur. 2023 m. buvo rekordiniai pajamomis, nes po sudėtingų kelių metų pagaliau normalizavosi tiekimas ir augo vežėjų poreikiai, o 2024 m. vadiname išlyginamaisiais metais, kai automobilių gamyba ir jų pristatymas grįžo į normalias vėžes, klientams transporto nereikėjo laukti po pusmetį ar metus, padidėjo konkurencinė aplinka, ne paslaptis – sumažėjo ir maržos.

Kaip minėjau, tikime, kad šiemet automobilius galėsime pristatyti laiku, o paklausos augimo tendencija kryptingai tęsis. Lietuvos rinka galimai augs sparčiau dėl didžiųjų vežėjų užsakymų, kurių nesulaukėme pernai, o vidutinio dydžio ir mažųjų vežėjų užsakymų tikimės ne mažiau kaip pernai.

„Scania“ Europoje pernai pristatė 56.000 sunkvežimių, o rinkos dalis buvo viena didžiausių – 17,8%.

O kokia buvo „Scania“ autobusų rinka Lietuvoje?

Pernai ji buvo ganėtinai gyvybinga. Iš šalyje registruotų 183 naujų sunkiųjų autobusų 31 buvo „Scania“ – tai sudarė 17% rinkos. Tokia rinkos dalis yra ganėtinai gera. Mūsų tarpmiestinius ir turistinius autobusus pirko didieji bei svarbiausi Lietuvos vežėjai.

Kol kas nesame labai matomi miesto autobusų segmente. Šiam segmentui šiemet skirsime padidintą dėmesį. Su nekantrumu laukiame Vilniaus miesto sprendimo dėl autobusų parko keitimo ir elektrifikacijos. Bus ir kitų miestų autobusų parkų atnaujinimų, kuriuose siūlysime savo tvarius keleivių pervežimo sprendimus.

Augant turistinėms kelionėms autobusais, skelbiant konkursus miesto autobusams, manome, kad šiemet sunkiųjų autobusų Lietuvoje bus nupirkta daugiau negu pernai.

Kokia Europos žaliojo kurso įtaka sunkvežimių ir autobusų rinkai?

Žaliasis kursas turi įtakos ir šios dienos transporto verslui, ir ateities planams. Tačiau šioje srityje reikėtų išskirti transporto elektrifikaciją ir kitą alternatyvų kurą, pavyzdžiui, biometaną.

Atnaujinantys miesto autobusų parką dažniausia renkasi elektrinius autobusus, retkarčiais – varomus biometanu, o dyzelinius – absoliuti mažuma. Ieškantys tarpmiestinių autobusų vis dar renkasi dyzelinius, o planuojantys tvaresnį transportą – labiau dairosi į varomus biometanu, nes tam šalyje jau yra ganėtinai platus degalinių tinklas – apie 15. Elektriniai tarpmiestiniai autobusai kol kas lieka šešėlyje, jiems Lietuvoje trūksta tinkamos įkrovimo infrastruktūros, jų eksploatacijos kaštai dar yra kiek didesni už standartinius dyzelinius analogus. Tačiau skirtumas sparčiai tirpsta.

Įsigyjant naują sunkųjį komercinį transportą elektrifikacija sunkiai skinasi kelią, Lietuvoje registruoti vos keli elektriniai sunkvežimiai. Šią situaciją paaiškina net kelios objektyvios priežastys: pirma, naujas elektrinis sunkvežimis net iki 2,5–3 kartų brangesnis nei dyzelinis, antra, Lietuvoje nėra infrastruktūros, t. y. tinkamo galingumo įkrovimo stotelių ar patogaus privažiavimo prie jų sunkiajam transportui. Ir trečia priežastis – elektros kaina greito įkrovimo stotelėse, kuri siekia apie 0,45–0,55 Eur/kWh. Skaičiuojantys atsiperkamumą patvirtintų, kad kaina turėtų būti ne didesnė nei 0,20 Eur/kWh. Beje, šiuo metu valstybė siūlo 50.000 Eur paramą įsigyjant tiek elektrinį, tiek biometanu varomą sunkvežimį, kas gana žymiai sumažina alternatyviu kuru varomo sunkvežimio eksploatacijos kainą, o biometanu varomo sunkvežimio ekploatacija tampa netgi patrauklesnė už dyzelinio analogo.

„Scania“ prognozuoja, kad elektrifikacija netolimoje ateityje turės didžiausią reikšmę pereinant prie tvaraus transporto ir atsisakant iškastinio kuro. Tiesa, kitos alternatyvaus kuro rūšys, tokios kaip biometanas ir vandenilis, tikrai ras savo nišas sunkiojo transporto segmente, papildydamos bendrą tvaraus transporto sistemą. Beje, vidaus degimo varikliai taip pat gali būti varomi alternatyviu kuru, gamintojai intensyviai dirba bandydami šias technologijas. Tad visai pamiršti vidaus degimo variklių gal ir nereikėtų, juolab, kad jų tobulinime dar tikrai neprieitos ribos.

Reikia paminėti, kad šiemet ir ateityje tvarumo (ypač elektrifikacijos) segmente didės konkurencija su Kinijos elektrinių sunkiųjų transporto priemonių gamintojais. Pirmieji tokie sunkvežimiai Lietuvoje jau registruoti 2024 m. Tačiau šie gamintojai dar negali užtikrinti kokybiško ir savalaikio automobilių aptarnavimo.

Kaip „Scania“ sekėsi Europoje?

2024 m. Europoje registruota 316.500 sunkvežimių – 8% mažiau nei 2023 m. Lietuvoje, kaip ir Latvijoje bei Estijoje, nuosmukis pernai buvo vienas iš didžiausių – -30%. Senajame žemyne „Scania“ pernai pristatė 56.000 sunkvežimių ir buvo viena iš rinkos lyderių su 17,8% dalimi. Ir mes, ir konkurentai prognozuoja, kad šiemet naujų sunkvežimių Europoje bus parduota panašiai kaip pernai – apie 310.000–315.000.