„Scania Lietuva“ vadovas: sunkiojo transporto rinka atlaikė 2022-ųjų sukrėtimus ir gavo vertingų pamokų
Per 2022 m. sausį-lapkritį naujų sunkvežimių registracijų skaičius Europos Sąjungoje išaugo 8%, nuo 255 tūkst. iki 275 tūkst., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos (European Automobile Manufacturers’ Association, ACEA) duomenys.
Lietuvoje naujų sunkiųjų transporto priemonių registracijų augimas buvo sparčiausias ES. Per 11 mėnesių, sausį-lapkritį, Lietuvoje buvo įregistruota apie 9.500 naujų sunkvežimių, arba 31% daugiau, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu. „2022-aisiais turbūt pirmą kartą perkopta simbolinė 10 tūkst. naujų sunkiojo transporto registracijų riba – taigi, augimas tikrai reikšmingas“, – teigia D. Snieška.
Gamintojams 2022-aisiais teko įdėti daug pastangų, siekiant suvaldyti dėl geopolitinių ir makroekonominių priežasčių sutrūkinėjusias logistines grandines. „Kai kuriose srityse ir dabar dar yra trikdžių. Padėtis gerėja, bet nėra ideali kaip tuomet, kai sunkųjį automobilį nuo užsakymo klientui pristatydavome per 10 savaičių, veikdami tiksliai kaip laikrodis. Dabar šis laikotarpis gali trukti ir pusmetį, ir kiek ilgiau. Iš šios situacijos išsinešame vertingų pamokų – prie pakitusių sąlygų prisitaikė ir gamintojai, ir pirkėjai, dabar rinka supranta, kad sunkvežimis nebus pristatytas greitai. Užsakovai savo sprendimus ir investicijas planuoja 8-9 mėnesiams į priekį“, – nurodo „Scania Lietuva“ vadovas.
Nauji sunkvežimiai išrieda į užsienį
Anot jo, Lietuvos rinkoje išlieka ryški tendencija – sparčiausiai auga naujų sunkiųjų automobilių, įsigyjamų tolimiesiems pervežimams, segmentas. Jame į naujus sunkvežimius 2022-aisiais investavo ne tik didžiosios, bet ir mažos bei vidutinės bendrovės.
.jpg)
„Lietuvos transporto sektoriuje dominuoja tolimųjų pervežimų segmentas, vežėjai sėkmingai konkuruoja su ES transporto įmonėmis ir didina savo rinkos dalį. Užsienyje daugėja Lietuvos įmonėms priklausančių sunkvežimių, atitinkančių naujausius aplinkosaugos bei efektyvumo reikalavimus. Šioje srityje Lietuvos konkurenciniai pranašumai gan ryškūs, prie to prisideda ir logistikos procesų skaitmeninimas“, – paaiškina D. Snieška.
Tačiau, pasak jo, niekur neišnyko Lietuvos vidaus rinkos skaudulys – mūsų šalyje tebevažinėja daug senų ir taršių sunkiųjų transporto priemonių. „2022 m. vidaus rinkai buvo įsigyta apie 300 naujų sunkiojo transporto priemonių, tiek pat kiek 2021 m. Taigi niekur nepasistūmėjome, sena technika dirba daugelyje sričių, tokių kaip atliekų tvarkymas ar statybos, miško, maisto produktų pervežimas, pieno pramonė. Įmonės taip mėgina taupyti kaštus, tačiau aplinkosauginiu atžvilgiu patys sau smarkiai kenkiame“, – pažymi pašnekovas.
D. Snieškos nuomone, situacija negerėja, kadangi permainoms stinga finansinių paskatų iš vyriausybės pusės. Pavyzdžiui, stringa kelių rinkliavos sistemos „e-tolling“ paleidimas – jos buvo tikimasi jau nuo šio sausio, tačiau dabar Susisiekimo ministerijos parengtame įstatymo pakeitime jau numatyta nauja data – 2024 m. sausio 1 d.
„Net ir paleidus sistemą, nežinia, kiek finansinio pranašumo bus teikiama nulines emisijas turintiems sunkiesiems automobiliams. Jei nebus didelio skirtumo tarp dyzelinio kuro ir nulinių emisijų, ir „e-tolling“ sistema gali nesuveikti“, – svarsto „Scania Lietuva“ vadovas.
Perspektyvi alternatyva – biodujos
Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai plėtojama lengvųjų elektrinių automobilių įkrovimo infrastruktūra. Tačiau sunkiajam transportui ji nepritaikyta nei įrengimo vietų, nei techninių sąlygų atžvilgiu.
„Kol kas nėra nė vienos stotelės, pritaikytos elektriniam sunkiajam transportui, nors jau kitais metais Lietuvos rinkai pristatysime pirmąjį savo elektrinį sunkvežimį, manau, ir kiti gamintojai neatsiliks. Pirmiesiems įsigijusiems elektrinius sunkvežimius nebus lengva, veikiausiai šios įmonės turės pačios investuoti į reikiamą infrastruktūrą savo parkuose. Tačiau viliamės, kad po to įsibėgės ir infrastruktūros kūrimas platesniu mastu, įskaitant įkrovimo stoteles pagrindiniuose maršrutuose bei automagistralėse“, – apie elektrifikacijos perspektyvas kalba D. Snieška.
„Scania“ jau dabar priima užsakymus šiemet pristatytam regioniniams pervežimams skirtam elektriniam sunkvežimiui. Komercinių šios transporto priemonės pristatymų tikimasi kitų metų antrąjį pusmetį. Naująjį „Scania“ elektrinį sunkvežimį bus galima pritaikyti ne tik miestuose, bet ir regioniniams pervežimams, pavyzdžiui, Baltijos šalių regione.
Vis tik D. Snieška mano, kad elektriniai sunkieji automobiliai artimiausiais metais dar netaps pagrindine alternatyva taršesniam transportui. Pasak jo, itin didelės perspektyvos atsiveria žvelgiant į biodujų – biometano – panaudojimą kurui. Sunkiojo transporto gamintojai tokias transporto priemones gamina jau daugelį metų, technologija yra visiškai pasiteisinusi ir šiuo metu pati ekonomiškiausia tvari alternatyva rinkoje, o šio kuro išteklių daugėja – tiek importuojamo, tiek jį planuojama gaminti Lietuvoje.
„Technologiškai biodujomis varoma sunkioji transporto priemonė nesiskiria nuo įprastinių dabar įsigyjamų. Palyginti su elektra varomu sunkvežimiu, investicijos į biodujomis varomą transporto priemonę yra daug mažesnės, o dekarbonizacijos lygis – toks pat ar net didesnis, nei naudojant elektrą. Būtent šioje srityje įžvelgiame proveržio galimybę Lietuvos vidaus rinkoje, kadangi iš pradžių biodujomis varomi sunkvežimiai bus labiau orientuoti į vietos, ne tolimuosius maršrutus. Visoms įmonėms, skiriančioms dėmesį dekarbonizacijai, siūlau atkreipti dėmesį į šį alternatyvų kurą, tai vienas geriausių žiedinės ekonomikos pavyzdžių sunkiojo transporto sektoriuje“, – nurodo „Scania Lietuva“ vadovas.
Jis priduria, kad artimiausią dešimtmetį ir net ilgiau rinkoje išliks ir tradiciniai vidaus degimo varikliai.
„Nuo dyzelinių sunkiųjų automobilių prie varomų alternatyviu kuru per vieną dieną nepereisime, nors ir labai norėtume. Pagal ES gaires, vidaus degimo varikliai išliks iki 2035 m. Taigi dyzeliniai varikliai tebėra šiandienos realybė, bet gera žinia ta, kad vis dar galima didinti jo efektyvumą ir tuo pačiu mažinti poveikį aplinkai. Naujausia „Scania“ variklių gama „Super“, pasaulinei rinkai pristatyta užpernai, o Lietuvoje – 2022 m., yra unikalus dalykas rinkoje, tokio efektyvumo niekam nepavyko pasiekti. Šis modelis prisidės prie didesnio transporto našumo, taupesnio degalų naudojimo ir dekarbonizacijos tikslų“, – pasakoja D. Snieška.
„Scania“ 2022 m. šeštą kartą iš eilės laimėjo „Green Truck“ apdovanojimą. Jis skiriamas už geriausius ekologinius ir ekonominius rodiklius, patvirtintus bandymais Vokietijoje, kuriuos organizuoja pripažinti specializuoti leidiniai „VerkehrsRundschau“ ir „Trucker“.
Infliacijos grėsmės
Kalbėdamas apie 2023-uosius, D. Snieška įžvelgia rinkoje neapibrėžtumo, susijusio su infliacija – tiek Lietuvoje, tiek visos ES mastu. Tai gali turėti įtakos sunkiųjų transporto priemonių kainoms bei užsakovų pasirinkimams. Nors viliamasi, kad infliacija bus bent iš dalies suvaldyta, vis dėlto šie procesai itin apsunkina planavimą tiek gamintojams, tiek užsakovams.
VERSLO TRIBŪNA
Kibernetinių grėsmių eroje organizacijoms čia ir dabar būtina nuolatinė stebėsena, greiti sprendimai ir aiškios atsakomybės, todėl modernus saugumo operacijų centras (SOC) tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Ypač, kai dirbtinis intelektas nusikaltėliams dar papildomai suteikia „super galių“. Nors įmonių atstovams ir IT darbuotojams atsakomybė atrodo sunkiai pakeliama, tačiau yra ne vienas būdas, kaip šią naštą palengvinti, tvirtina ESET kibernetinio saugumo ekspertai.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Advokatų kontora COBALT įvertinta kaip viena iš lyderių Baltijos šalyse. Prestižiniuose „Prospera Tier 1 Law Fim Review“ advokatų kontorų reitinguose skelbiama, jog Baltijos šalių jurisdikcijose COBALT – tarp trijų geriausių.
Šalių gebėjimą ugdyti ir pritraukti specialistus matuojančiame IMD talentų reitinge Lietuva pasiekė aukščiausią laiptelį istorijoje ir užėmė 20 vietą iš 69 vertintų šalių. Inovacijų agentūros analitikai atkreipia dėmesį į reitinge įvertintas Lietuvos investicijas į talentus, mokymų prieinamumą, moterų užimtumą darbo rinkoje ir mentorystės bei pameistrystės galimybes.
„Mano svarbiausias linkėjimas klientams – nestabdyti strateginių atsinaujinimo ar automobilių parko išplėtimo planų. Šiuo metu juos pristabdžius, atsinaujinimas gali nusikelti metams ar ilgiau, o per tą laiką rinka nužingsniuos toli į priekį, ir pasivyti konkurentus jau bus sunku“, – rekomenduoja pašnekovas.
„Scania“ prognozuoja, kad sunkiųjų automobilių paklausa 2023-aisiais išliks panaši kaip pernai. 2022-aisiais „Scania“ pagamino apie 85-90 tūkst. automobilių, 2023 m. Europos ir pasauliniu lygiu gali būti perkopta 100 tūkst. automobilių riba.
Visgi, pasak D. Snieškos, visos prognozės vertintinos atsargiai, ypač turint galvoje šių metų sukrėtimus.
„Niekas negalėjo numatyti to, kas pernai įvyko netoli nuo mūsų valstybės sienų. „Scania“, patirdama nuostolių, pasitraukė iš Rusijos ir Baltarusijos rinkos. To nebuvo įmanoma suplanuoti ar pasiruošti. Naujoji realybė tokia, kad dabar dauguma kompanijų planuoja investicijas daug ilgesniam laikotarpiui. Jų didžioji dalis susijusi su tvariais sprendimais, bet esamas neapibrėžtumas rinkoje verčia koreguoti trumpalaikius sprendimus bei prisiderinti prie besikeičiančios aplinkos, kur yra ir tam tikra rizika, ir galimybės. Kompanijos, geriausiai išnaudojančios šias galimybes, ir bus ateities rinkos lyderiai“, – sako D. Snieška.
