„Scania Lietuva“ vadovas: susitvarkykime savo kieme ir tarša sumažės

Reklama publikuota: 2022-04-07
„Scania Lietuva“ generalinis direktorius Darius Snieška.
svg svg
„Scania Lietuva“ generalinis direktorius Darius Snieška.

Lietuva Vakarų Europoje save pozicionuoja kaip šalis, kurioje puikiai išvystytas tolimųjų pervežimų transportas. Nauji ar beveik nauji vilkikai su lietuviškais numeriais sutinkami kone visuose Europos keliuose, tačiau pačioje Lietuvoje vaizdas kitoks: čia dažnai rieda seni ir taršūs sunkieji automobiliai. „Didžiulė transporto masė, kuri juda čia pat, aplink mus, Lietuvoje nėra geriausio stovio. Šiai problemai spręsti yra būdų, reikia tik noro ir politinės valios“, – pažymi „Scania Lietuva“ generalinis direktorius Darius Snieška.

Statistiniai rodikliai – iškalbingi: 97 proc. visų naujų sunkiųjų transporto priemonių, kurios nuperkamos Lietuvoje, išrieda iš mūsų šalies. Pernai Lietuvos teritorijoje užregistruota beveik 8000 naujų sunkiųjų automobilių, iš jų 7647 registruoti tolimųjų pervežimų segmente. „Tai reiškia, kad visi šie sunkvežimiai išvažiuoja iš Lietuvos ir į ją arba negrįžta apskritai, arba grįžta retai aptarnavimui. Viskas lyg ir suprantama – dėmesys nukreiptas į didelę perspektyvią rinką, bet Lietuvoje lieka tik lieka tik 3,5 proc. visų naujų parduotų sunkiųjų automobilių“, – sako D. Snieška.

Sunkieji automobiliai Lietuvoje naudojami išvežiojamojo transporto, statybų, miško, pieno pramonės, atliekų rūšiavimo ir kt. sektoriuose.

Dabartinė situacija susiklosčiusi neatsitiktinai – šalys, kuriose kursuoja lietuviški vilkikai, yra įvedusios aiškius reikalavimus, kokia sunkioji technika gali judėti keliais, į kokias teritorijas (pvz. miestų centrus) negali įvažiuoti seni automobiliai. Tokie reikalavimai galioja Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, kitose šalyse.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Natūralu, kad ten dirbančios Lietuvos įmonės atnaujina savo autoparkus. Tuo metu Lietuvos teritorijoje dirbantys verslai nėra skatinami investuoti į naujesnį transportą, tada taip ir susiklosto, kad savo miestų centruose matome senus taršius sunkvežimius, rizikuojame savo pačių sveikata ir tarsi patys save skriaudžiame“, – sako D. Snieška.

Siekia plačios diskusijos

Problemą „Scania Lietuva“ siekia spręsti su politiniais partneriais – Aplinkos, Susisiekimo, Energetikos ministerijomis. Drauge su socialiniais ir verslo partneriais bendrovė dalyvauja bendrose tvarumo darbo grupėse, yra prisijungusi prie Aplinkos ministerijos iniciatyvos „Misija: nulis“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į aplinkos taršos, klimato kaitos problemas.

„Scania Lietuva“ teikia keletą konkrečių pasiūlymų, kaip efektyviai ir optimaliais kaštais būtų galima spręsti ekologines problemas, susijusias su pasenusia technika keliuose. Šie pasiūlymai prisidėtų ir prie bendrų Lietuvoje keliamų dekarbonizacijos tikslų.

Viena iš priemonių – platesnis biodujų panaudojimas transporto sektoriuje. „Lietuvoje jau 2023 m. atsiras bent du biodujų gamintojai, galintys tiekti biodujas į degalinių tinklą, kur transporto priemonės galės būti užpildomos šiuo kuru. Tikėtina, kad pirminė šio kuro panaudojimo sritis bus žemės ūkis, tačiau jame visas biokuras nebus sunaudojamas, taigi kitas segmentas – komerciniai automobiliai. Juolab tiek mes, tiek kiti gamintojai jau siūlome naują techniką, varomą biodujomis. Lietuvos įmonės ją perka ir važinėja Vokietijos keliais, nes ten tokiems automobiliams kelių mokestis yra nulinis ir investicija greit atsiperka“, – pažymi pašnekovas.

 D. Snieška stebisi, kad biodujos gan skeptiškai vertinamos Lietuvos institucijose kaip aplinkai nepakankamai draugiškas kuras: „Galbūt iškastinių dujų ir biodujų pavadinimai panašūs, tačiau biodujos išgaunamos iš atliekų. Ypač dabar, kai reikia atsiriboti nuo rytinio kaimyno energetikos išteklių, biodujų svarba tik didės.“

„Scania Lietuva“ vadovo įsitikinimu, įmonėms, norinčioms atnaujinti transporto priemones, turėtų būti teikiamos finansinės paskatos įsigyti brangesnius, bet ekologiškesnius automobilius.  Viena sunkioji transporto priemonė  per metus Lietuvos teritorijoje pravažiuoja apie 100-150 tūkst. km, gerokai daugiau nei lengvasis automobilis. Tačiau taršių lengvųjų automobilių įsigijimui jau yra taikomi finansiniai ribojimai, o sunkiajam transportui tokių ribojimų nėra, taigi ir toliau dominuoja taršūs dyzeliniai automobiliai.

Elektra – netolima ateitis

Kitas svarbus žingsnis – jau dabar plėtoti elektra varomų sunkvežimių infrastruktūrą. „Diskusija, kas pirmiau – višta ar kiaušinis, yra amžina. Šiuo atveju – ar pirmiau reikia infrastruktūros, ar sulaukti pirmųjų elektrinių sunkvežimių. Noriu pabrėžti, kad sunkusis transportas sparčiai žengia į elektros segmentą, mes jau šiemet pristatysime klientams pirmuosius elektrinius sunkvežimius. Tai bus itin brangios, tačiau visiškai aplinkos neteršiančios transporto priemonės, todėl labai svarbu, kad bent jau pagrindinėse automagistralėse atsirastų keletas sunkvežimiams tinkamų įkrovimo stotelių“, – dėsto D. Snieška.

Trečioji svarbi priemonė, kuriai teisinis pagrindas Lietuvoje jau yra, tačiau tvarka dar neįsigaliojusi – kelių apmokestinimo sistema pagal komercinės transporto priemonės nuvažiuotus kilometrus. „Kilometro kaina priklausys nuo to, kokiu automobiliu važiuojama. Už labiausiai teršiančios dyzelinės sunkiosios transporto priemonės kilometrą reikės mokėti 16 eurocentų. Važiuojant elektrine ar biokuru varoma mašina –kiek mažiau. Mūsų įsitikinimu, šiuolaikiškiems elektra ar biokuru varomiems automobiliams neturėtų būti taikomas joks mokestis bent jau pereinamuoju laikotarpiu, kad būtų aiškiai matomas finansinis skirtumas tarp dyzelinio ir ekologiško automobilio eksploatacijos“, – teigia „Scania Lietuva“ vadovas.

Dar vienas „Scania“ pasiūlymas grindžiamas Skandinavijos šalių patirtimi. Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje viešojo susisiekimo keliuose leidžiama naudoti ilgesnes ir sunkesnes transporto priemones. Pavyzdžiui, Lietuvoje didžiausias leidžiamas sunkvežimio svoris yra 40 tonų, Skandinavijos šalyse – 60 tonų. Didžiausias automobilio komercinio ilgis Lietuvoje – 18 metrų, Skandinavijoje – 25 m. D. Snieškos teigimu, skandinaviškų reikalavimų atveju nekyla jokių saugumo rizikų, vienas automobilis gali vežti daugiau krovinių, taigi keliuose sumažėja sunkiojo transporto. Be to, reikia mažiau vairuotojų, kurių šiuo metu dramatiškai trūksta.

„Tokie sprendimai be jokių valstybės kaštų prisidėtų prie dekarbonizacijos tikslų. Žinoma, galbūt kiltų techninių klausimų, bet jie lengvai išsprendžiami modifikuojant automobilių technines specifikacijas“, – paaiškina D. Snieška.

Anot jo, Lietuva dažnai vėluoja priimti sprendimus – tiek dėl biodujomis varomo sunkiojo transporto, tiek dėl kelių mokesčių, tiek dėl elektromobilių infrastruktūros sprendimo.

„Dažnai akcentuojama, kad Lietuva yra lyderiaujanti šalis Europoje pagal pervežimus, bet nematome kitos medalio pusės – aplinkos, kurioje patys gyvename. „Scania“, kaip ekologijai daug dėmesio skiriančiam gamintojui, tai skaudi probleminė vieta. Mes siūlome didžiausią rinkoje variklių, kurie gali veikti  naudojant iškastinių degalų alternatyvas, asortimentą – nuo etanoliu varomų sunkvežimių ir autobusų iki transporto priemonių, varomų biodujomis, hidrintu augaliniu aliejumi ar biodyzelinu. Stebuklo nebus, dabartiniai dyzeliniai sunkvežimiai per akimirką nepavirs visiškai neteršiančiais gamtos, nuvažiuojančiais tiek pat kilometrų, tokiais pat galingais.  Galbūt permainoms prireiks 10-15 metų, bet gyventi reikia čia ir dabar. Turime skirti daugiau dėmesio jau esamoms švaresnėms transporto priemonėms“, – apibendrina „Scania Lietuva“ vadovas. 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
„Scania Lietuva“ vadovas: susitvarkykime savo kieme ir tarša sumažės Verslo tribūna

Lietuva Vakarų Europoje save pozicionuoja kaip šalis, kurioje puikiai išvystytas tolimųjų pervežimų...

Logistika 2023
2022.04.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku