Kas tai? Veiklos sukaktis

Nauja verslo pavara – startuoliai: ar teisinga kryptimi juda Lietuva?

Publikuota: 2018-02-06
„Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos komandos „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos komandos „Startup Lithuania“ vadovė Roberta Rudokienė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Oficialūs skaičiavimai rodo, kad šiuo metu Lietuvoje veikia 320 startuolių, maždaug kas penktas iš jų yra pritraukęs kapitalo iš investuotojų. Ekspertų teigimu, startuolių „mada“ į Lietuvą atėjo maždaug prieš penkerius metus, ir šiandien imtis inovatyvaus verslo kur kas paprasčiau nei bet kada anksčiau: startuolių noriai dairosi investuotojai, veiklą skatina skirtingos institucijos ir programos, kuriasi technologijų parkai ir pan. 

Pradžia – prieš 10 metų 

Pasak „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos komandos „Startup Lithuania“ vadovės Robertos Rudokienės, pirmosios startuolių tipo verslo apraiškos Lietuvoje pradėjo kurtis prieš gerą dešimtmetį, tačiau aktyviau bendra ekosistema pradėjo vystytis apie 2012 metus.

„Tuo metu buvo įkurta „Versli Lietuva“ startuolių ekosistemos vystymo platforma „Startup Lithuania“. Tada Lietuvoje jau veikė apie 90 startuolių, kuriuose dirbo apie 250 žmonių, jie buvo pritraukę apie 38 mln. eurų investicijų ir generavo apie 11 mln. eurų metinių pajamų. Šiuo metu startuolių ekosistema Lietuvoje jau yra pakankamai išsivysčiusi, ši verslo kultūra yra klestėjimo pike – šalyje veikia nemažai investicinių fondų ir verslo angelų, šios veiklos skatinime aktyviai veikia mokslo, valstybės institucijos ir t.t. Dabar Lietuvoje esanti aplinka yra itin palanki startuolių vystymuisi ir plėtrai“, – svarsto p. Rudokienė.

Jos teigimu, nors oficialiai veikiančių startuolių dabar suskaičiuota 320, neoficialūs „Verslios Lietuvos“ skaičiavimai leidžia spėti apie 400 tokių šalyje veikiančių verslų. „Turime pavyzdžių, kai startuoliai sėkmingai išsivysto ir be investuotojų pagalbos. Todėl kaip ir bent kokiame versle, sėkmė priklauso nuo idėjos ir nuo to, kaip stipriai idėjos autoriai ja dega. Deja, 99 proc. idėjų nebūna sėkmingos, bet nepasisekus vienai idėjai, nereiktų nuleisti rankų, nes ta viena sėkminga idėja iš 100, labai dažnai atperka visas nesėkmes tiek startuolių vystytojams, tiek investuotojams“, – sako p. Rudokienė.

Pasak Versli Lietuva“ atstovės, galima išskirti kelias sąlygas, lemiančias startuolių sėkmę. „Visų pirma reikia stipraus valstybės palaikymo ir ambicingų politinių pokyčių, geros mokestinės bazės. Tai reikalinga tam, kad mūsų startuolių ekosistema augtų tuo pačiu greičiu, kaip labiau pažengusių kaimyninių šalių ekosistemos.

Kitas svarbus dalykas – finansavimas. Startuolių ekosistemoje turi būti daug fondų, linkusių į juos investuoti. Taip pat daug lemia ir stipri, vieninga, motyvuota startuolių bendruomenė. Todėl mes siekiame ją skatinti, dalintis įkvepiančiomis startuolių sėkmės istorijomis, organizuoti vienijančius renginius, šviesti jaunimą, ugdyti antreprenerystę bei, žinoma, auginti valdžios palaikymą“, – vardija p. Rudokienė.

Perspektyvos palankios

Šiuo metu startuoliai Lietuvoje neturi jokių lengvatinių sąlygų, bet gali naudotis visomis Lietuvoje veikiančiomis verslo pradžios skatinimo priemonėmis. Lietuvoje veikiantys startuoliai turi geras perspektyvas – jau teikiami ir svarstomi pasiūlymai dėl mokestinių ir teisinių lengvatų startuoliams. Strategiškai siekiama, kad Lietuva taptų regiono aukštųjų technologijų centru, kas labai palanku startuolių plėtrai.

„Gauti išskirtinę pagalbą ir paramą Lietuvos startuoliai visada gali pasinaudoję „Startup Lithuania“ galimybėmis. Pavyzdžiui, šiuo metu organizuojame „Startup Lithuania Roadshow“ projektą, kurio tikslas – kuo daugiau specialiai atrinktų lietuvių startuolių išvežti į didžiausias pasaulio startuolių konferencijas. Komisijos atrinkti 7 perspektyviausi startuoliai jau vyko į konferenciją Izraelyje ir „TechCrunch Disrupt“ San Franciske, taip pat į „Slush“ konferenciją Helsinkyje ir „TechCrunch Disrupt“ Berlyne“, – vardija p. Rudokienė.

Vadovė pabrėžia, kad Lietuva pasiruošusi priimti ir užsienio startuolius. „Lietuvoje startavusi „Startup Visa“, skirta pritraukti inovatyvių ir greitai augančių verslų kūrėjus iš ne ES šalių, susilaukė susidomėjimo. Pagal šią programą oficialiai Lietuvoje įmones įsteigė 4 startuoliai, taip pat dar yra kelios dešimtys įvertintų ir patvirtintų paraiškų. Nors analogišką „Startup Visa“ programą Baltijos šalyse turi ir Latvija, ir Estija, į Lietuvą atsikėlę startuoliai giria Lietuvos susisiekimą su visa Europa, pragyvenimo kainas, universitetinį išsilavinimą“, – pastebi p. Rudokienė.

Jaučia palaikymą

Sąlygas kurti ir plėtoti verslą Lietuvoje giria ir Londone įkurtas finansinių technologijų (FinTech) startuolis „Revolut“, pirmuosius žingsnius mūsų šalyje žengęs dar 2016-aisiais. 

Pasak „Revolut“ verslo plėtros vadovo Lietuvoje Andriaus Bičeikos, istoriškai Lietuvos rinka šiai kompanijai buvo ir yra viena pagrindinių tiek pagal vartotojų skaičių, tiek prekės ženklo žinomumo prasme, todėl renkantis, kur reiktų steigti naujus padalinius, Lietuva buvo natūralus ir logiškas sprendimas.  

nuotrauka::1 left nocrop

„Sąlygos čia sudarytos išties palankios, ypač jaučiamas Lietuvos Banko, Finansų ministerijos, „Investuok Lietuvoje“ palaikymas, kurie į Lietuvą ateinantiems startuoliams proaktyviai suteikia profesionalią pagalbą. Nesusidūrėme su jokiomis situacijomis, kur būtų dirbtinai blokuojami sprendimai ar veliamasi į kokius nors biurokratinius žaidimus. FinTech pritraukimo ir skatinimo prasme, Lietuva tikrai gali lygiuotis ar net lenkia didžiąsias pasaulio valstybes. Gal būtent dėl savo dydžio kai kurios šalys nepasiveja Lietuvos lankstumo, ambicijų ir didelio FinTech talentų sutelktumo“, – svarsto A. Bičeika.

Reikia ir geros ekosistemos, ir sėkmės

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotasis partneris Robertas Čiočys pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje startuoliams kuriama palanki teisinė ir mokestinė aplinka, orientuota tiek į vietinį, tiek į užsienio jauną verslą. 

„Turime jau minėtas „startuolių vizas“, kurios suteikia lankstesnes migracijos taisykles aukštą pridėtinę vertę kuriantiems užsieniečiams, siekiantiems leidimo gyventi Lietuvoje. Kitas pavyzdys, mokesčių įstatymai – pelno mokesčio įstatyme nuo šių metų atsiranda rizikos kapitalo fondai, kurių gaunami dividendai ir pelnas iš akcijų pardavimo yra neapmokestinamas. Taip skatinamos investicijos į startuolius“, – sako p. Čiočys. 

nuotrauka::2 right nocrop

Eksperto pastebėjimu, Lietuvos startuoliai sulaukia nemažai dėmesio iš užsienio, ypač džiugina tokių žinomiausių Izraelio ir Kalifornijos investuotojų susidomėjimas kaip „Intel Capital“. „Kartu su tokio lygio bendrovių investicijomis į Lietuvą ateina ir mentorystė, aukšto lygio verslo vadybos ir vystymo žinios. Tai padeda kelti mūsų verslininkų kompetencijas, plečia akiratį, didina pasitikėjimą ir norą kurti“, – sako p. Čiočys. 

Pasak „Ellex Valiunas“ asocijuotojo partnerio tai yra svarbu, nes daug kas priklauso ne tik nuo ekosistemos, bet ir nuo sėkmės. „Pavyzdžiui, mūsų kaimynai baltarusiai prisidėjo jau prie keturių itin sėkmingų startuolių išvystymo: „Viber“ (įsigijo „Rakuten“), MSQRD (įsigijo „Facebook“), AIMatter (įsigijo „Google“), žaidimo „World of Tanks“. O Baltarusijos tikrai negalime pavadinti startuolių ekosistemos rojumi. Žinoma, tai neturi būti argumentas mažinti dėmesį startuoliams Lietuvoje, tačiau tai rodo, kad pasisekti gali bet kam – svarbu idėja, atkaklus darbas, laiku priimti teisingi verslo sprendimai“, – vardija teisininkas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau