VŽ rekomenduoja: nemokami EP kino seansai namuose
Pirmasis jų – geriausiu debiutiniu filmu Kanų kino festivalyje paskelbta „Mergina“ (rež. Lukas Dhont, 2018 m., Belgija ir Nyderlandai), pasakoja apie penkiolikmetę transseksualią Lara Verhaeghen, siekiančią tapti profesionalia balerina.
Ji stoja į prestižinę baleto mokyklą Antverpene. Ar bus į ją priimta, priklauso nuo pasirodymo per 8 savaičių bandomąjį laikotarpį. Tuo pat metu Lara su gydytojais konsultuojasi dėl savo lyties disforijos, vartoja brendimo blokatorius, nuolatos lankosi pas psichiatrą. Šis, kaip ir merginos tėvas, ją labai palaiko, tačiau su nauja mokykla ir brendimu susiję sunkumai pradeda imti viršų.
Pasak kino kritikės Mantės Valiūnaitės, viena stipriausių šio filmo ypatybiu? – pagrindinio vaidmens atlikėjo, šokėjo Victoro Polsterio vaidmuo, už kurį taip pat skirtas apdovanojimas Kanuose. L. Dhontas aktorių dairėsi Karališkojoje Antverpeno baleto mokykloje. V. Polsteris buvo pasirinktas mažesniam vaidmeniui, tačiau po kelių bandymų režisierius vaikiną pakvietą suvaidinti Larą.
Anot kritikės, „didelių fizinių ir emocinių pastangų pareikalavęs vaidmuo atliktas nepriekaištinagai“.
Apie ribas – švediškai
Antrojo filmo, „Riba“ (rež. Ali Abbasi, 2018 m., Švedija ir Danija), herojė Tina sėkmingai dirba Švedijos muitinės tarnyboje.
Šią švedišką pasaką, pripažintą geriausiu Kanų festivalio programos „Ypatingas žvilgsnis“ filmu, turėjo matyti 2018-ųjų „Scanoramos“ žiūrovai, tuomet jis buvo vadinamas „ribas peržengiančia kino sensacija“.
„Bet man atrodo, kad tai yra savaip rafinuotas socialinio kino, filmų apie „kitokius“ gerbėjų „trolinimas“. Iraniečių kilmės režisierius Ali Abbasi savaip interpretuoja švediškos literatūros ir kultūros mėgstamą motyvą – vienoje meninėje plotmėje harmoningai vaizduoti tikrovę ir mistiką (kaip „Karlsone, kuris gyvena ant stogo“). Pagal siaubo literatūros rašytojo Johno Ajvide Lindqvisto, pelniusio nobelistės Selmos Lagerlof apdovanojimą, apysakos motyvus sukurtos „Ribos“ herojė Tina dirba muitinėje. Pro jos unikalią uoslę neprasprūs joks nepilnametis su keliais litrais alkoholio, juo labiau – vaikų pornografijos platintojai. Ji užuodžia nuodėmes, kaltes, gėdą, kurią per muitinę gabena keleiviai. Prasidėjęs kaip numanoma socialinė drama apie nelabai laimingą moterį, filmas tęsiasi kaip sakmė apie trolius, nes iš į Švediją atvykusio Vorės moteris sužino, kad ji yra žmonėms primesta trolė.
Trolių pasaulyje mažoka, bet žinoma nedidelė grupelė Suomijoje (tai reikšminga siužetui!). Žodžiu, nuo tos akimirkos, kai suprantame, kokia Tinos prigimtis, niekas neturėtų šokiruoti – nei trolių erotika, nei valgomi sliekai, nei subtilus, unikalus grimerių darbas, kai ką gal priversiantis pasijusti nepatogiai dėl tariamai nemalonios personažų išvaizdos. Bet ji tokia, jeigu personažams taikysime žmonių išvaizdos standartus, o Tina ir Vorė – troliai, jų grožio standartai kitokie. Tai mums ir sako Tinos dvasiniais prieštaravimais besigrožintis režisierius. Žodžiu, Tina turi išspręsti konfliktą tarp tikrosios savo tapatybės ir jai primestos žmogiškosios pusės“, – VŽ rašė kino kritikė Rasa Paukštytė.
Iki kito savaitgalio
Dėl šiemet pakeisto LUX apdovanojimo formato, 2021 m. „LUX Europos publikos kino apdovanojimui“ nominuoti filmai paaiškės ateinantį savaitgalį, o pavasarį žiūrovai juos pamatys ir balsuodami spręsti, kuris vertas apdovanojimo.
„LUX Europos publikos kino savaitės namuose“ seansus galima pasižiūrėti šioje platformoje.
