„Scanorama“ tranzuoja per šiuolaikinį kiną: kur stabtelti?

Publikuota: 2018-11-08
 

Spalio 8 d. prasidėjo didžiausias rudens kino renginys – Europos šalių kino forumas „Scanorama“, kurio programoje – ir madingiausi, ir nepatogiausi šių metų didžiuosiuose festivaliuose rodyti kino hitai.

„Scanoramą“ atidarė „Tranzitas“, ir šį festivalio gestą galima laikyti duokle vienam madingiausių šio sezono filmų. Tai beveik idealus festivalio pradžios filmas – jo režisierius Christianas Petzoldas yra labai mėgstamas kritikų, intelektualus ir politiškas autorius, derinantis autorinį ir žanrinį kiną. Jo filmuose patrauklu tai, ko siekia daugybė istorinius filmus kuriančių režisierių, bet pavyksta vienetams – juose išnyksta vieno ar kito pasakojimo pri(si)rišimas prie laiko, apie „tada“ kalbama kaip apie „dabar“, o istorijos dekoracijos aktualumui nėra kliūtis. „Tranzite“ jis apskritai atsisako imituoti konkretų istorinį laiką ir vokiečio pabėgėlio nuo nacių režimo pokarinė istorija rutuliojasi personažui už nugaros šmėžuojant šiuolaikinei Europai, grafičiais išmargintoms sienoms, išsikerojusioms autostradoms. Lyg pratęsdamas Wimo Wenderso ankstyvųjų filmų miestietišką ir kartu egzistencialistinį peizažą, atsiremdamas į vienatvės poeto Michelangelo Antonioni patirtį, gal net improvizuodamas prancūzų poetinio realizmo tema (Marselio miestas ir nelaimingos meilės tema kino istorijoje neatskiriami vienas nuo kito!), Ch. Petzoldas meistriškai pasakoja vienišumo, tapatybės ir biografijos praradimo, pagaliau – meilės istoriją. Prasidėjęs nuspėjama praeities istorijų suaktualinimo dėlione, filmas galų gale nuginkluoja vienatvės ir liūdesio drama.

Atsigręžimai į praeitį – brandos požymis, ir be Ch. Petzoldo, Pawelo Pawlikowskio, Sergejaus Loznicos filmų „Scanorama“ būtų skurdesnė. Štai Ch. Petzoldui istorija yra filmo personažas, o P. Pawlikowskiui – retro stiliaus „autorė“, fonas jausmingai, turtingo nostalgiško garso takelio lydimai meilės istorijai, išsidriekusiai per porą dešimtmečių, skersai išilgai per Šaltojo karo padalytą Europą. Ankstesnio P. Pawlikowskį išgarsinusio filmo „Ida“ receptas – nespalvotas stilingas kinas ir mažosios istorijos, atspindinčios didžiąją, – sėkmingas ir jo „Šaltajam karui“, apdovanotam Kanuose prizu už režisūrą.

Kafkiška tikrovėje

Pasirinkęs „Tranzitą“ ar „Šaltąjį karą“, festivalinio kino gerbėjas beveik nerizikuoja – tai vizualiai patrauklūs, preciziškai surežisuoti kino kūriniai. Garantuota sinefiliško malonumo teritorija.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Šito nepasakysi apie S. Loznicos filmą „Procesas“, sumontuotą iš archyvinės kronikos. Filmo pavadinimas yra vienintelė nuoroda į kafkišką meninės išmonės pasaulį – visa kita yra tikrovė, kafkišką vaizduotę pranokstantis teismo procesas, užfiksuotas kino juostoje 1930-aisiais. Dvi valandas stebime kaltinamojo nuosprendžio Pramonės partijos veikėjams skaitymą (skaito garsusis stalinmečio parodomųjų procesų teisėjas Višnevskis), kaltinamųjų profesorių, inžinierių prisipažinimus ar atgailas, valstybinio kaltintojo aistringą kalbą, mirčių ir įkalinimų nuosprendžius ir galų gale sužinome, kad nebuvo jokios Pramonės partijos, tik Stalino nurodymu sufabrikuota byla. Nebuvo nusikaltimų, bet spektaklis su kaltinamųjų atgailomis ir pažadais tarnauti darbininkų klasei – buvo. Jį suvaidinti kuo įtikinamiau stengiasi gyvi žmonės, sovietinė inteligentija. Tai šiurpus kinas, kuriame nėra jokio meno, nebent jam priskirtinas montažo motyvas – vis pasikartojančios agresyvios minios, reikalaujančios bausmės išdavikams, bangavimas. Šį, deja, aktualų filmą „Scanorama“ rodys tik du kartus ir tik Vilniuje.

Apie paprastus žmones

„Scanoramoje“ nemažai filmų, kurių nė rekomenduoti nereikia – tai ir Larso von Triero blogio studija „Namas, kurį pastatė Džekas“, ir dėl magiškojo realizmo ir tikrų įvykių dermės patrauklus Kanų festivalyje už geriausią scenarijų apdovanotas „Laimingasis Ladzaras“ (rež. Alice Rohrwacher).

Bet dažnai pasiūlymų „šalikelėse“ lieka apgaulingai paprasti, gyvenimą kaip didžiausią vertybę primenantys filmai. Toks yra „Krautuvų valsas“, šiųmetėje Berlinalėje apdovanotas Ekumeninio žiuri prizu. Lapkričio 13 d. jį pristatys režisierius Thomas Stuberis.

Ten, kur įprastai matome elementarią buitį, „Krautuvų valso“ režisierius įžiūri intriguojančią romantiką ir hipnotizuojantį realybės grožį. Tai meistrystė: stebint judėjimą prekybos centruose, išgirsti valsą, o klausant prekių krautuvo ūžesio – jūros bangų gaudesį.

Filmas pasakoja apie Kristijaną, įsidarbinusį prekybos centro gėrimų skyriaus kroviku ir pradėjusį naują gyvenimo etapą su naujais bendradarbiais, jausmais moteriai iš saldumynų skyriaus. Kamerinė ironiška istorija, kurios režisieriui sekasi per personažų likimus atskleisti ir giliai slepiamas socialinių traumų žaizdas, ir sutaikyti personažus su tikrove, kurią lydi liūdesys ir dramos. Tai retas filmas tarp šių metų „Scanoramos“ garsenybių, kurį bent su išlyga galima vadinti realistine istorija apie paprastus žmones.

Kinas „trolina“

Švediška pasaka „Riba“, pripažinta geriausiu Kanų festivalio programos „Ypatingas žvilgsnis“ filmu, linksniuojama kaip peržengianti ribas kino sensacija. Bet man atrodo, kad tai yra savaip rafinuotas socialinio kino, filmų apie „kitokius“ gerbėjų „trolinimas“. Iraniečių kilmės režisierius Ali Abbasi savaip interpretuoja švediškos literatūros ir kultūros mėgstamą motyvą – vienoje meninėje plotmėje harmoningai vaizduoti tikrovę ir mistiką (kaip „Karlsone, kuris gyvena ant stogo“). Pagal siaubo literatūros rašytojo Johno Ajvide Lindqvisto, pelniusio nobelistės Selmos Lagerlof apdovanojimą, apysakos motyvus sukurtos „Ribos“ herojė Tina dirba muitinėje. Pro jos unikalią uoslę neprasprūs joks nepilnametis su keliais litrais alkoholio, juo labiau – vaikų pornografijos platintojai. Ji užuodžia nuodėmes, kaltes, gėdą, kurią per muitinę gabena keleiviai. Prasidėjęs kaip numanoma socialinė drama apie nelabai laimingą moterį, filmas tęsiasi kaip sakmė apie trolius, nes iš į Švediją atvykusio Vorės moteris sužino, kad ji yra žmonėms primesta trolė. Trolių pasaulyje mažoka, bet žinoma nedidelė grupelė Suomijoje (tai reikšminga siužetui!). Žodžiu, nuo tos akimirkos, kai suprantame, kokia Tinos prigimtis, niekas neturėtų šokiruoti – nei trolių erotika, nei valgomi sliekai, nei subtilus, unikalus grimerių darbas, kai ką gal priversiantis pasijusti nepatogiai dėl tariamai nemalonios personažų išvaizdos. Bet ji tokia, jeigu personažams taikysime žmonių išvaizdos standartus, o Tina ir Vorė – troliai, jų grožio standartai kitokie. Tai mums ir sako Tinos dvasiniais prieštaravimais besigrožintis režisierius. Žodžiu, Tina turi išspręsti konfliktą tarp tikrosios savo tapatybės ir jai primestos žmogiškosios pusės.

Netikėti „Laiko tiltai“

Poetinės dokumentikos apibrėžimas nėra linksniuojamas Audriaus Stonio ir Kristine Briede filme „Laiko tiltai“. Jame apskritai mažai žodžių, bet tie, kurie skamba, yra kaip vaizdai – atrinkti taip kruopščiai, kaip tik įmanoma. Filmo herojai – garsiausi Latvijos, Estijos ir Lietuvos sovietmečio dokumentikos meistrai, jų filmų kadrai ir herojai, ekrane matomi filmuose ir dabar nufilmuoti (pagrindinio filmo operatoriaus šviesaus atminimo Audriaus Kemežio vaizdai pratęsia poetinės dokumentikos meistrų motyvus, atranda juos dabartyje).

Verta perspėti – šiame filme nėra pasakojimų apie menininko ir valdžios (cenzūros) santykius, apie tai, kaip sunkiai jie kūrė ir kovojo. Filmo koncepcijoje duoklės šiandieniam naratyvui apie praeitį – visa gniuždžiusią sovietinę sistemą – nėra net potekstėje.

„Pagrindinis mūsų objektas buvo žmogus, ir mes jį tyrėme visomis aplinkybėmis, kokiomis tik galėjome“, – sako Ivaras Seleckis, beje, ir dabar savo puikiais filmais darantis tą patį – tyrinėjantis žmonių gyvenimus.

Filmo autoriai sugrįžta į garsiausių kūrinių filmavimo vietas, kalba ar tyli su režisieriais apie esminius kūrybos tikslus. Netikėtai orus filmas apie menininkus, kurie turėjo „kameras ir laiko“ (Ivaras Seleckis) ir įvaizdino „kosminį žmogaus būties jausmą“ (Herzas Frankas).

Išsirinkti, ką žiūrėsite „Scanoramoje“, galite čia.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Kaune – didysis „Santakos“ savaitgalis: ką svarbu žinoti

Gegužės 20–22 d. „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ (KEKS) trinktels su antrąja šiuolaikinio mito trilogijos...

Laisvalaikis
07:30
„TikTok“ ruošiasi į socialinį tinklą integruoti žaidimus

Socialinis tinklas „TikTok“ rengiasi rimčiau žengti į žaidimų industriją – anot „Reuters“ naujienų agentūros,...

Inovacijos
2022.05.19
„Ars Via“ aukcione – Slendzinskis, Kulvianskis, Chagallas

Vilniaus dailės akademijos Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje ,,Židinys” veikiantys aukcionų namai...

Laisvalaikis
2022.05.18
Vilniaus Užupio medinuke atidarytas Medinės miesto architektūros muziejus

Vilniuje restauruotame Užupio medinuke trečiadienį atidarytas Medinės miesto architektūros muziejus.

Laisvalaikis
2022.05.18
Atidaroma renovuota istorinė Preilos biblioteka

Gegužės 19 d. atidaroma valstybės saugoma Neringos Preilos gyvenvietės biblioteka, įsikūrusi istorinėje...

Laisvalaikis
2022.05.16
Palangoje pradėjo suktis aukščiausias Lietuvoje apžvalgos ratas 4

Poilsio ir pramogų komplekso „Palangos vasaros parkas“ teritorijoje, Basanavičiaus gatvėje, sumontuotas 40 m...

Laisvalaikis
2022.05.16
„Eurovizijos“ karūną Europos ir Australijos žiūrovai skyrė Ukrainai 1

Šeštadienio naktį Turine vykusio 66-ojo „Eurovizijos" dainų konkurso baigiamieji akordai – skelbiami...

Laisvalaikis
2022.05.15
Lažybininkai perstumdė potencialių „Eurovizijos“ nugalėtojų penketuką 3

Paskutinę „Eurovizijos“ finalo dieną lažybininkai persigalvojo – antroji vieta prognozuojama Švedijai.

Laisvalaikis
2022.05.14
Sovietinį paveldą Šiauliuose pakeitė gatvės meno kūrinys

Šiauliuose pristatytas unikalus gatvės meno kūrinys – dvi viena kitą sveikinančios rankos, simbolizuojančios...

Laisvalaikis
2022.05.14
Palangoje lyja gintarais

Palangoje šeštadienį prasideda 14-asis „Gintarinis savaitgalis“, jo metu pajūryje bus išbarstyta dešimtys...

Laisvalaikis
2022.05.14
Kaune atidaryta pirmoji mobili degalų stotelė „ant vandens“

Atnaujintame Kauno žiemos uoste penktadienį atidaryta pirmoji mobili degalų stotelė „ant vandens“, taip pat...

Laisvalaikis
2022.05.13
Renginiai savaitgalį: Kaunas prisimena R. Kalantą, muziejai kviečia į Muziejų naktį

Savaitgalį renginių bus gausu – vien ką reiškia Muziejų naktis, kviečianti nemokamai aplankyti daugybę...

Laisvalaikis
2022.05.13
„Google“ naujienos: „Google Glass“ reinkarnacija ir „Android 13“

Prasidėjo dvi dienas truksianti kasmetinė „Google“ technologijų konferencija „Google I/O“, kurioje kompanija...

Inovacijos
2022.05.12
FIFA taps „EA Sports FC“: nutrūksta ilgametė partnerystė

Žaidimų kūrėja „Electronic Arts“ (EA) ir Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) nutraukia 30 metų trukusią...

Inovacijos
2022.05.11
„Apple“ nutraukia muzikos grotuvų „iPod“ gamybą

„Apple“ po daugiau nei 20 metų oficialiai nutraukė muzikos grotuvų „iPod“ gamybą. Vienintelis likęs šios...

Inovacijos
2022.05.11
Į didžiosios „Eurovizijos“ finalą keliauja ir lietuviški Monikos Liu „Sentimentai“ 1

66-ojo „Eurovizijos“ dainų konkurso I pusfinalio scenoje lietuviškai dainavusi atlikėja Monika Liu su daina...

Laisvalaikis
2022.05.11
Andy Warholo „mėlynoji Marilyn“ parduota už rekordinę sumą

Niujorko „Christie's“ aukcionų namuose pasiektas rekordas – vienas iš kultinių poparto menininkų Andy Warholo...

Laisvalaikis
2022.05.10
„Sony“ tikisi šiemet užkurti PS5 pardavimus

Japonijos technologijų milžinė „Sony“ praėjusio ketvirčio pelno rodikliai nepataikė į analitikų lūkesčius,...

Inovacijos
2022.05.10
Už ką stato „Eurovizijos“ lažybininkai 3

Italijoje, Turine, gegužės 10–14 d. vyksiančiame „Eurovizijos“ konkurse varžysis 40-ies valstybių atstovai.

Laisvalaikis
2022.05.09
Didžiuosiuose ekranuose – ukrainiečių filmai

Gegužės 10 d. šešiuose Lietuvos miestuose prasideda Ukrainos kino dienos, skirtos ukrainiečių kino kūrėjams...

Laisvalaikis
2022.05.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku