Kino festivalis „Baltijos banga“: „Izaoko“ premjera, dokumentinės komedijos, naujausios dramos

Antano Škėmos apysakos „Izaokas“ įkvėpto filmo tarptautinė premjera įvyko pernai rudenį Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“.

„Pamačius „Izaoką“ nekilo abejonių, kad būtent šiuo filmu norėtume pradėti „Baltijos bangą“, nes jau spėjome suformuoti tradiciją – pastaraisiais metais festivalį pradeda nauji ir nepatogūs filmai. Nors formaliai „Izaokas“ telpa į istorinio filmo apibrėžimą, vadinu jį jauno režisieriaus sapnu apie istoriją, kuriame ne tiek reikšminga laikmečio rekonstrukcija, kiek to laiko dvasia ir klausimų apie asmenines ir kolektyvines kaltes, kūrybos laisves ir galimybes pynė“, – sako kino kritikė Rasa Paukštytė, festivalio programos kuratorė. Anot jos, įdomu ir tai, kad nemaža filmo dalis vyksta filmų kūrėjų terpėje, o tai – egzotiški užkulisiai. Atrodo, pirmą kartą sovietmečio kino užkulisiai tampa erdve istorinių, psichologinių visuomenės traumų aptarimui, komplikuotam meilės trikampio pasakojimui. Nereikia būti kino specialistu, kad atkreiptum dėmesį į filmo operatoriaus Narvydo Naujalio darbą, aktorių Dainiaus Gavenonio, Severijos Janušauskaitės, Alekso Ka­za­navičiaus, Martyno Ne­dzinsko vaidmenis.

(Ne)juokai ir animacija

„Pernai Neringos publikai pasiūlėme istorinę trumpų dokumentinių filmų retrospektyvą. Nesitikėjome, kad ji sulauks tokios sėkmės. Tad trumpų archyvinių dokumentinių filmų tradiciją tęsiame – sugalvojau priminti publikai, kad lietuviško kino kūrėjai turėjo ir turi puikų humoro jausmą. Šiųmetė programa „Dokumentiniai (ne)juokai“ skirta pernai mirusiam satyrinio feljetono meistrui, kino humoristui Gediminui Skvarnavičiui atminti“, – vardija R. Paukštytė.

„Dokumentinių (ne)juo­kų“ programoje du G. Skvar­navičiaus filmai, kurių kiekvienas savaip portretuoja sovietmečio visuomenę. „Džokondoje IV aukšte“ (1977) a. a. Gedimino Girdvainio personažas ieško šypsenų Viniaus universalinėje parduotuvėje, o „Būkite sveiki, ufonautai!“ (1979) herojai – alkoholiu piktnaudžiaujantys žmonės. Kiti programos filmai: Edmundo Zubavičiaus novelė apie civilines pratybas „Mums nebaisūs jokie priešai“ (1978), Viktoro Starošo ir Rimtauto Šilinio ironiškas žvilgsnis į lengvąją atletiką „Kur karalienės auksas“ (1972), taiklus ir šiek tiek graudus Giedrės Beinoriūtės pasakojimas „Troleibusų miestas“ (2002) apie zuikius ir kontrolierius.

Festivalio programoje šiemet – du tarptautinių įvertinimų sulaukę animaciniai latvių filmai visai šeimai. Edmundo Jansono „Jakobas, Mimi ir kalbantys šunys“ bus rodomas įgarsintas lietuviškai, o Ginto Zibalodžio „Toli nuo namų“ su publika kalba vien vaizdais.

Latvių ir estų programos

Latvijos filmų programą pratęs Jurio Kursiečio filmas „Olegas“ – ne tik emigracijos traumos ir socialinės terpės tyrimas, bet ir jaudinantis pasakojimas apie žmogaus dvasios pažeidžiamumą ir tikėjimą.

Estijos režisierės Ksenijos Okhapkinos dokumentinis filmas „Nemirtingi“ („Im­mortal“) – sukrečiantis ato­kaus miestelio Rusijoje portretas. Ilgametražis vaidybinis Martti Helde filmas „Skandinaviška tyla“ („Skan­dinaavia vaikus“) – sudėtinga šeimyninė istorija, kurią kiekvienas mato savaip.

Lietuvių vaidybinių filmų programoje: Talino festivalyje „Juodosios naktys“ geriausiu Baltijos šalių filmu pripažinta Tomo Vengrio „Gimtinė“, Rygos ir Atėnų festivaliuose pagrindinius prizus pelnęs Karolio Kau­pinio „Nova Lituania“, San Se­bastiano festivalio konkursinėje programoje rodytas Igno Jonyno „Nematoma“.

„Baltijos bangą“ uždarys režisieriaus Algimanto Pui­pos kūrinys „Kita tylos pusė“ (pagal Torgny Lind­greno romaną „Kamanių me­dus“), Tarptautiniame Skandinavijos filmų festivalyje Helsinkyje pelnęs du prizus: geriausio filmo ir geriausio aktoriaus – šį gavo Juozas Budraitis. (VŽ)