VŽ lentynoje – naujos knygos

Šią knygą leidėjai vadina buvusios 64-osios JAV valstybės sekretorės (1997–2001) Madeleine Albright „žvilgsniu į XX a. atsiradusį fašizmą ir jo įtaką mūsų laikmečiui“.
Iš Čekijos kilusi viena įtakingiausių JAV politikių M. Albright įsitikinusi, jog fašizmas pergyveno XX amžių, ir dabar jo grėsmė didesnė nei bet kada po 1945-ųjų: demokratijos banga, užliejusi pasaulį po Berlyno sienos griūties, pamažu slūgsta; nepriklausomo pasaulio lyderę JAV valdo nesutarimus kurstantis ir demokratines institucijas menkinantis prezidentas; daugelio šalių ekonominėje, technologinėje ir kultūrinėje terpėje vis daugiau galios įgyja kraštutinių (kairiųjų ir dešiniųjų) pažiūrų atstovai; šių dienų lyderiai, tarp jų Vladimiras Putinas ir Kim Jong Unas, vis dažniau pasitelkia XX a. 3 ir 4 dešimtmečiais taikytus fašistų elgesio modelius. Autorės fašisto diagnozė tinka ne vienam lyderiui. Anot jos, fašistas yra tas, kuris „stipriai tapatinasi su visa tauta ar grupe ir pretenduoja kalbėti jos vardu, nesirūpina kitų teisėmis ir gali pasinaudoti bet kokiomis priemonėmis, įskaitant smurtą, kad pasiektų savo tikslus. Šitaip suvokiamas fašistas tikriausiai bus tironas, bet tironas nebūtinai turi būti fašistas“.
Fašizmą M. Albright patyrė savo kailiu. 1939-ųjų kovą vokiečiams įsiveržus į jos gimtąją Čekoslovakiją, dešimt dienų slapstęsi, su tėvais ji pabėgo į Londoną.
„Kai praėjus šešeriems vargo metams naciai pasidavė, grįžome namo kupini vilčių, nekantraudami kurti naują gyvenimą laisvoje šalyje. Mano tėvas tęsė karjerą Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijoje, ir trumpą laiką viskas klostėsi gerai. Tada 1948 m. mūsų šalį užvaldė komunistai. Demokratija buvo panaikinta, o mano šeima vėl atsidūrė tremtyje. Tą Paliaubų dieną mes atvykome į JAV, kur budriai stebimi Laisvės statulos akių buvome priimti kaip pabėgėliai. Kad mus apsaugotų ir kad mano, sesers Kathy ir brolio Johno gyvenimas atrodytų kuo normalesnis, tėvai mums nesakė to, ką sužinojome tik po kelių dešimtmečių: trys mūsų seneliai ir daug tetų, dėdžių, pusbrolių bei pusseserių buvo tarp milijonų žydų, žuvusių per didžiausią fašizmo aktą – Holokaustą“.
Madeleine Albright (Madlen Olbrait) – 64-oji JAV valstybės sekretorė (1997–2001). Per savo įspūdingą karjerą ji dirbo Baltuosiuose rūmuose, Kongrese, JAV ambasadore prie Jungtinių Tautų. Šiuo metu ji gyvena Vašingtone ir Virdžinijoje.
Trumpi atsakymai į sudėtingus klausimus Stephen Hawking, iš anglų k. išvertė Emilija Ferdmanaitė, išleido „Kitos knygos“, 2019 m.Vienas didžiausių protų istorijoje, visame pasaulyje žinomas fizikas, kosmologas Stephenas Hawkingas paskutinėje knygoje nagrinėja svarbiausius klausimus, su kuriais susiduriame: ar žmonija išliks? Ar turėtume kolonizuoti kosmosą? Ar egzistuoja Dievas?
S. Hawkingas (1942–2018) – anglų mokslininkas, fizikas, profesorius ir novatoriškų darbų fizikos bei kosmologijos srityse autorius, kurio knygos leido mokslinius atradimus geriau suprasti ir plačiajai visuomenei. Svarbiausia profesoriaus domėjimo sritis – reliatyvumo ir juodųjų skylių teorijos.
Žymiausiu mokslininku nuo Einsteino laikų vadinamas S. Hawkingas garsėjo tiek novatoriškais pasiekimais fizikos ir kosmologijos srityse, tiek juoduoju humoru. Milijonams skaitytojų jis atvėrė akis pasakodamas apie visatos kilmę ir juodųjų skylių prigimtį. Milijonus kitų įkvėpė įveikęs ankstyvą šoninės amiotrofinės sklerozės prognozę. Vėliau mokslininkas galėjo bendrauti tik pasitelkęs keletą veido raumenų, tačiau ir toliau plėtė savo tyrimų lauką, o jo nuomonė socialiniais ir humanitariniais klausimais buvo plačiai gerbiama.
Būdamas 21-erių, dar studijuodamas kosmologiją Kembridžo universitete, S. Hawkingas išgirdo lemtingą diagnozę – jis sirgo amiotrofine lateraline skleroze, kuri progresuodama lėmė beveik visišką paralyžių, prikaustė prie neįgaliojo vežimėlio ir galiausiai atėmė gebėjimą kalbėti. Gydytojai prognozavo, kad jam liko gyventi vos keleri metai. Nepaisant sunkios ligos ir kone visiško neįgalumo, mokslininkas iki pat gyvenimo pabaigos liko Kembridžo profesoriumi. Dalis S. Hawkingo gyvenimo istorijos buvo pavaizduota penkiems „Oskarams“ nominuotame kino filme „Visko teorija“.
S. Hawkingas paneigė pesimistines gydytojų prognozes ir mirė būdamas 76-erių.
Namų tvarkytojos vadovas Lucia Berlin, iš anglų k. vertė Eglė Naujokaitytė, iišleido „Kitos knygos“, 2019 m.JAV rašytoja Lucia Berlin (1936–2004) – atradimas ir patiems amerikiečiams. 2015-aisiais, jau po autorės mirties, pasirodžius jos autobiografinių novelių rinktinei „Namų tvarkytojos vadovas“, pagaliau suvokta šių kūrinių vertė. Vieni L. Berlin lygina su A. Čechovu, kiti – su Ch. Bukowskiu, tačiau jos pasakojimo tonas ir matymas saviti. Rašytoja ypač simpatizuoja protingoms moterims, kurių nelepina gyvenimas. Novelėse kasdienius savo ir aplinkinių sunkumus ji supina su humoru, o liūdesį – su nenuilstamu kovingumu.
L. Berlin rašė 7–9 dešimtmečiais. Daugelis jos sukurtų istorijų yra įkvėptos autorės vaikystės nuotykių Vakarų Amerikoje, kalnakasių miesteliuose, taip pat jos prabangios paauglystės Santjage, Čilėje, trijų nenusisekusių santuokų ir nuolatinės kovos su alkoholizmu. L. Berlin dirbo įvairiausius darbus – medicinos sesers, namų tvarkytojos, sekretorės, pavaduojančios mokytojos, kad galėtų rašyti ir išlaikyti keturis sūnus.
Lietuvos saugomos teritorijos R. Baškytė, P. Kavaliauskas, G. Raščius ir kt., išleido Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, 2020 m.Mėgstantiems keliauti po Lietuvą pravers nuotraukomis gausiai iliustruotas informacinis žinynas apie Lietuvos saugomas teritorijas – jame pateikiama išsami informacija apie nacionalinius ir regioninius parkus, draustinius, rezervatus.
Informacija pateikiama pagal temas: saugomų teritorijų tinklo raida, iš ko susideda saugomų teritorijų sistema, pristatomos svarbiausios Lietuvos saugomos teritorijos, kurios užima 17,5% viso mūsų šalies ploto. Skaičiuojant vienetais, Lietuvoje turime 5 nacionalinius ir 30 regioninių parkų, per 300 draustinių.
Prie knygos leidybos dirbo autorių profesionalų kolektyvas – žinomi mokslininkai ir praktikai, saugomų teritorijų specialistai, knyga išleista lietuvių ir anglų kalbomis.