Inovatyviausi pasaulio oro uostai

Pekino oro uostas (trumpinys PKX)

Pirmasis Tarptautinis Pekino oro uostas (Beijing Daxing International Airport) atidarytas šįmet rugsėjo 25-ąją. Bendradarbiaujant su „Huawei Technologies“ čia įdiegta keliautojų veido atpažinimo sistema: ši įsimena žmogų registruojantis skrydžiui, tad asmens tapatybės kortelės ar paso keleivių patikrai ir įlaipinimui į lėktuvą gali ir nebereikėti.

VŽ rašė, jog naujojo oro uosto terminalą suprojektavo irakiečių kilmės britų architektė Zaha Hadid (1950–2016). Terminalas užima 700.000 kv. m plotą, t. y. maždaug 100 futbolo aikščių, ir yra vienas didžiausių vientisos struktūros terminalų pasaulyje. Palyginimui – Atlantos (JAV) oro uostas, aptarnaujantis 100 mln. keleivių per metus, turi du terminalus.

Daxingo oro uosto terminalo vidus išsiskiria lenktomis, tekančiomis linijomis ir natūralios šviesos panaudojimu – per stogo angas ji pasiekia žemiausius pastato lygmenis. Apačioje įrengta traukinių stotis ir metro linija, leidžianti pasiekti miesto centrą per 20 minučių.

Planuojama, jog visu pajėgumu 2040 m. pradėsiantis veikti oro uostas aptarnaus 100 mln. keleivių per metus, jame bus 8 kilimo ir leidimosi takai. Kol kas Daxingas turi 4 takus ir, skaičiuojama, per metus priims iki 620.000 skrydžių.

Stambulo oro uosto (IST)

Šįmet balandį atidarytas, 11 mlrd. USD kainavęs naujasis Stambulo oro uostas siekia tapti didžiausiu pasaulio tranzitiniu centru. 143 įlaipinimo vartus ir 5 atvykstančiųjų sales turinčiame oro uoste skubantiems keleiviams orientuotis padeda vaiko dydžio robotai. Šie juda ant ratukų, jų skaitmeninis animacinis veidas keičia išraiškas, kalbant jų burna juda, akys mirkčioja, o rankos rodo reikiamą kryptį. Ant roboto krūtinės įtaisytas aktyvus ekranas, jame keliautojai nuskanuoja savo bilietą, o robotas pateikia informaciją apie skrydį, įlaipinimo laiką, vietą, jungiamąjį skrydį anglų ir turkų kalbomis.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/223?placement=

Londono Sičio oro uostas (LCY)

Šis oro uostas yra arčiausiai miesto centro iš visų Londono oro uostų. Jis turi tik vieną pakilimo taką, bet kitąmet planuoja įrengti visiškai skaitmenizuotą oro eismo valdymo bokštą. Iš esmės, tai nuotolinio valdymo centras, apdorojantis 16 tiesiogiai transliuojančių vaizdo kamerų duomenis.

Anot „Bloomberg“, 2020 m. bus pradėtas vykdyti 650 mln. USD kainuosiantis oro uosto atnaujinimo ir pertvarkymo projektas.

Singapūro oro uostas (SIN)

Čiangio oro uostas tikriausiai yra vienintelis pasaulyje, kuriame norisi, kad skrydis būtų atidėtas. Šįmet pavasarį jame atidarytas prekybos ir pramogų kompleksas „Jewel“.

VŽ rašė, jog 1,78 mlrd. USD kainavusį kompleksą sudaro didžiulis prekybos centras ir sodas su aukščiausiu pasaulyje uždarose erdvėse įrengtu kriokliu (40 m). Virš automobilių stovėjimo aikštelės suprojektuoto komplekso statyba ir įrengimas truko penkerius metus.

Stiklo ir plieno kupolo dengiamą 135.700 kv. m kompleksą suprojektavo architektas Moshe Safdie, žinomas kaip garsiojo „Marina Bay Sands“, tapusio Singapūro vizitine kortele, autorius.

Skelbiama, jog komplekso sode auga 2.000 medžių ir šimtai tūkstančių gėlių bei kitokių augalų, yra IMAX kino teatras, daugiau nei 200 restoranų, barų ir parduotuvių, o atvykti traukiniu iš miesto iki „Jewel“ komplekso trunka 20 minučių.

Čiangio oro uostą britų konsultacijų tyrimų bendrovė „Skytrax“ šįmet septintus metus iš eilės paskelbė geriausiu pasaulyje. „Skytrax“ apklausose dalyvaujantys respondentai jį vertina už puikų aptarnavimą ir nesuskaičiuojamas papildomas prabangias paslaugas: visą parą veikiančius kino teatrus, baseinus, viešbučius, SPA salonus, drugelių sodą, keturių aukštų čiuožyklą vaikams ir t. t