VŽ rekomenduoja: ką veikti savaitgalį

RENGINIAI

Spalio 21 d. 10 val. VDU Kauno botanikos sode atidaroma atogrąžų drugelių paroda. ?

Iki Naujųjų metų veiksiančioje parodoje plazdės drugeliai iš Afrikos, Azijos, Centrinės ir Pietų Amerikos, Meksikos, jiems Botanikos sodo darbuotojai užaugino Afrikos ir Amerikos atogrąžų gėlių, kurių nektarą drugeliai itin mėgsta.

Spalio 21 d. 14 val. Vilniuje, Menų spaustuvėje, – pasivaikščiojimai po menų šiltnamį.

Kad ir kaip Menų spaustuvė primintų teatrą, iš tiesų ji – šiltnamis, globojantis ir auginantis ne vieną ir ne dešimtį organizacijų po vienu stogu. Tai nuolat besikeičiantis organizmas, įgaunantis vis naujas formas, priklausomai nuo to, kas joje vyksta. Apie darbo menų šiltanamyje ypatumus, erdves ir čia įsikūrusias organizacijas pažintiniuose pasivaikščiojimuose pasakoja patys spaustuvės darbuotojai. Kiti renginio laikai skelbiami „Facebook“ paskyroje.

KONCERTAI

Spalio 20 d. Kongresų rūmuose – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) ir bulgarų trimitininko Miroslavo Petkovo koncertas.

Jaunas ir talentingas atlikėjas, Amsterdamo karališkojo „Concertgebouw“ simfoninio orkestro pirmasis trimitas, scenoje pakeis Sergejų Nakariakovą – dėl netekties šeimoje garsusis solistas atšaukė koncertą Lietuvoje. S. Nakariakovo kvietimu atvykstantis solistas su LVSO atliks J. Haydno koncertą trimitui ir orkestrui. Antrojoje dalyje orkestras pagros L. van Beethoveno Simfoniją Nr. 7. Koncertą diriguos „Vanemuinės“ teatro (Estija) meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Paulas Magi, Estijos muzikos ir teatro akademijos, Stokholmo karališkojo muzikos koledžo profesorius.

Spalio 20 d. Klaipėdoje, 21 d. Kaune muzikuos pietietiškos kumbijos atlikėjai „Parranda Polar“ ir mini dūdų orkestras.

Iš koncertinio turo po Ispaniją grįžusi grupė, pasipildžiusi pučiamaisiais ir perkusijomis, rengia koncertus Lietuvos publikai.

„Parranda Polar“ branduolį sudaro trys balsai, akordeonas, perkusija ir bosinė gitara, kitaip sakant, – Adomas Koreniukas, Vytautas Puidokas ir Jonas Narbutas. Pučiamaisiais (Jievaras Jasinskas, Danielius Pancerovas, Artiomas Koselevas) bei ritmo sekcija (Viktoras Krasauskas) papildyta „Parranda Polar“ į koncertus klaipėdiečius kviečia klube „Raketa“, kauniečius – klube „Sandėlis“.

Spalio 20, 21 d. Vilniuje, šv. Kotrynos bažnyčioje, vyksta XV dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“.

20 d. į sceną lips atlikėjai iš Prancūzijos ir Belgijos bei mūsiškiai Aistė Lasytė, „Bjelle III“, „Kamanių šilelis“, Vygantas Kazlauskas ir Gytis Ambrazevičius su savo grupėmis.

21 d. popietę – koncertas „Bardai vaikams. Dainuoja visi!” su Jurgiu Didžiuliu, Veronika Povilioniene ir jos dukra. Tos pačios dienos vakarą festivalį uždarys Lietuvos dainuojamosios poezijos žvaigždės su savo šeimos nariais.

Programa – www.tai-as.lt

Spalio 20 d. 18 val. LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42) – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoninio orkestro koncertas.

Studentų simfoninio orkestro (vadovas Martynas Staškus) koncertai – visuomet svarbus įvykis Akademijos gyvenime. Taip bus ir šį kartą. Vadovaujamas LMTA Dirigavimo katedros docento ir šios katedros vedėjo Modesto Pitrėno, studentų orkestras atliks C. Debussy simfoninį paveikslą „Fauno popietė“, Z. Kodaly „Galantos šokius“, V. Williamso „Fantaziją pagal Tomo Talio temą“ bei I. Stravinskio baleto „Ugnies paukštė“ siuita.

Spalio 21 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje prasideda 27-asis tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“.

14-oje festivalio koncertų bus atlikti 59 kūriniai, dauguma jų – pirmą kartą Lietuvoje. Žadamos 7 pasaulinės premjeros. Tradiciniame festivalio „in focus“ – garsiųjų Amerikos postminimalistų Davido Lango (g. 1957) ir Johno Adamso (g. 1947) kūrybiniai portretai.

„Grammy“ ir „Oskaro“ laureato D. Lango kūryba skambės ir festivalio pradžios koncerte: Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko, ir „provokuojantis violončelės virtuozas“ Gavrielis Lipkindas (Izraelis) atliks „Concerto (World to Come)“ violončelei ir kameriniam orkestrui.

Iki lapkričio 7 d. truksiančio festivalio programa – www.vilniusfestivals.lt

Spalio 21 d. 17 val. Kauno valstybiniame lėlių teatre – koncertas „Nuo Bucharos iki Persijos“.

Persų klasikinės muzikos atlikėjas bei kompozitorius Mehranas Mehrnia (Iranas) ir Varšuvoje gyvenantis iš Irano kilęs Mohammadas Rasouli, grojantis nėjumi (persiška fleita) atliks senąją tradicinę uzbekų ir klasikinę persų muziką. Muzikantai groja tradiciniais instrumentais, jų skambesį paivairindami tradiciniu dainavimu.

Spalio 21 d. 17 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje – „Kauno kvartetas ir jaunieji“.

Valstybinės kultūros ir meno premijos laureatas Kauno styginių kvartetas (Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), Aistė Mikutytė (II smuikas), Eglė Lapinskė (altas), Saulius Bartulis (violončelė)) koncertuos kartu su solistais Vytautu Kiminiumi (birbynė) ir Laimonu Salijumi (akordeonas). Programoje – B. Crusello, J. W. Kalliwoda‘os, V. Bartulio kūriniai.

Spalio 21 d. 18 val. Kaune, Renginių oazėje, – legendinių bigbyto grupių festivalis „Gintarinis ruduo 2017“.

Į šį renginį dėmesį turėtų atkreipti tie, kurie junta nostalgiją 1960–1970-ieisiems ir tuo metu Lietuvoje grojusioms grupėms “Kertukai”, “Gėlės”, “Gintarėliai”, “Aitvarai”, “Dainiai”, “Raganiai”, “Saulės berniukai”, “Meteorai”, “Nuogi ant slenksčio”, “Vaizbūnai”, “Nenuoramos”, “Mechanikai”, Miko Suraučiaus “Bassvim”, Aidos Zabotkaitės grupei, “Aisčiai” ir kitoms panašioms. Nuo 2008 m. rengiamas festivalis gaivina to laiko dvasią ir skambesį. Šiemet jame dalyvaus grupė „Garažas 67” susibūrusi iš grupių “Gintarėlai”, “Kertukai”, “Bočiai” narių, seniausia Lietuvoje grojanti grupė, Miko Suraučiaus vadovaujama “Bassvim”, prieš 33-jus metus pradėjusi groti grupė „Laikas“, prieš 36-erius metus iširusi ir festivaliui susibūrusi grupė “Aitvarai”.

Bus ir šokiai. Aštuntojo dešimtmečio viduryje šokių vakarai buvo labai populiarūs, o šokėjai juos rinkdavosi pagal grojusias grupes.

SPEKTAKLIAI

Spalio 20, 21 d. Vilniaus mažajame teatre – režisieriaus Kirilo Glušajevo režisuotos pjesės pagal Ingmaro Bergmano monologą „Dvasiniai reikalai“ premjera.

Monospektaklyje psichologiškai daugiaplanį Viktorijos vaidmenį kuria Vilniaus mažojo teatro aktorė, Auksinio scenos kryžiaus laureatė Gintarė Latvėnaitė. Pasak režisieriaus, naujam spektakliui pasirinkti emociškai skausmingą ir aštrią I.Bergmano kūrybą jį išprovokavo mūsų dienų aktualijos. Spektaklio „Dvasiniai reikalai“ kūrėjai gilinasi į tapatybės krizės ir smurto šeimoje ištakas bei psichologinių šeimoje įgytų traumų priežastis. Šia premjera režisierius K.Glušajevas užbaigia spektaklių „Motina (Vasa Železnova)“ (2011) ir „Terapijos“ (2017) trilogiją, nagrinėjančią moters vidinio pasaulio griūtį ir atgimimą.

Monospektaklio aktorė Gintarė Latvėnaitė sako, kad „Dvasiniai reikalai“ skirti tiems, kurie savęs klausia: gal jau laikas pradėti daryti tai, ką noriu?

Spalio 21 d. 12 val. Kauno valstybiniame lėlių teatre – spektaklis vaikams „Molinis sapnas“.

Režisieriaus Andriaus Žiurausko, dailininko Sergėjaus Bocullo ir kompozitoriaus Artūro Sinkevičiaus sukurtas spektaklis pasakoja apie svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius ir reikšmingiausias datas. Paradoksai, netradiciškai naudojami buities rakandai, gyva muzika ir kartu su žiūrovais spektaklio metu kuriama istorinio įvykio interpretacija turėtų sudominti ir mažuosius, ir jų tėvus.

KINAS

Iki spalio 22 d. Kaune tęsiasi tarptautinis žmogaus teisių kino festivalis „Nepatogus kinas Kaune 2017“.

Festivalio filmai rodomi Kauno kino centre „Romuva“ ir kino teatre „Cinamonas“, be filmų, į festivalio programą įtraukta susitikimų su festivalio svečiais, diskusijų, seansų moksleiviams.

Programa – www.nepatoguskinas.lt

PARODOS

Iki lapkričio 11 d. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4/Didžioji g. 19) veikia Kotrynos Ūlos Kiliulytės ir Michailo Mersinis paroda „Sidabre/Argento“.

Abiejų menininkų išeities taškas – šeimos fotografijų albumas, tačiau tyrinėja jį kiekvienas skirtingai. Abu menininkai į šeimos fotografijos žanrą žiūri per migranto prizmę – Michailas iš savo gimtosios Graikijos, o Kotryna iš Lietuvos persikėlė prieš gerą dešimtmetį. K. Ū. Kiliulytės serija „Sidabre“ (In Silver) jungia savo tėvo archyvines nuotraukas bei jos pačios fotografijas, o M. Mersinis savo darbe „Argento“ savo šeimos fotoalbumą sukuria tarsi iš nieko – iš tolimų giminaičių pasiskolintų fotografijų, užrašų bei datų kitoje nuotraukų pusėje.

Iki spalio 27 d. Vilniuje, parodų erdvėje „Sodų 4“ (Sodų g. 4) veikia Sauliaus Leonavičiaus paroda „Šalavijų lova“.

S. Leonavičius (g. 1977) studijuoja meno doktorantūrą Vilniaus dailės akademijoje. Naujausiuose darbuose jis tyrinėja ribinių patirčių, psichodelinės estetikos, farmakono galimybes šiuolaikinio meno ir dizaino aplinkoje.

Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, pristatomas vitražas iš Kauno Švč. Sakramento bažnyčios.

Parodoje „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“ eksponuojamas daugiau nei pusę amžiaus iš visuomenės akiračio išnykęs vienas vertingiausių ir seniausių vitražų Lietuvoje – XIX a. pab. garsiose „Geyling“ vitražo dirbtuvėse Vienoje sukurtas „Nukryžiuotasis su angelais“. 1934 m. šį vitražą įsigijo Kauno Švč. Sakramento (Dievo Kūno) bažnyčia. Sovietmečiu, prieš bažnyčioje įrengiant kino teatrą „Santaka“, vitražai buvo išmontuoti, supakuoti ir saugoti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje. Išsaugoti Nukryžiuotojo ir 3 evangelistų vitražai (šv. Jono, šv. Morkaus ir šv. Luko) sugrąžinti Kauno Švč. Sakramento bažnyčiai 2017 metais. Deja, iki šiol nežinoma, kur buvo paslėpti kiti du vitražai, ar dar išliko šv. Mato Evangelisto vitražas ir S. Ušinsko sukurtas vitražas su monstrancija.

Klaipėdoje, KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2), veikia 5-oji respublikinė paroda „Mažoji plastika“, skirta Skulptūrų parko 40-mečiui.

Ekspoziciją sudaro dvi dalys: Smiltynės granito kalimo simpoziumų istorinė retrospektyva ir šiuolaikinė mažoji plastika.

Skulptūrų parkas įkurtas 1977 m. Šiuo metu 10 ha parko teritorijoje eksponuojama 116 įvairios tematikos meninių darbų, kuriuos sukūrė 61 skulptorius per 13 pirmųjų simpoziumų. Parodą papildo asmeniniai daiktai iš skulptorių archyvų: tarybiniais laikais „deficitinėmis“ prekėmis buvęs radijo aparatas „Spidola 23-1“, dirbtinės odos „diplomatas“, auksinis laikrodukas „Čaika“ ir kt., taip pat – skulptorių darbo įrankiai, nuotraukos, skulptūrų parko 3D videomontažas, archyvinė skulptoriaus J. G. Ruzgo filmuota medžiaga bei dokumentinis filmas apie pirmą Smiltynės granito simpoziumą „14 akmenų Neptūnui“.

Iki spalio 27 d. Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje veikia paroda „Tekstilės puota, arba second hand kultūra Lietuvoje“

Ši intriguojanti paroda – tai Martos Vosyliūtės kūryba ir Bažnytinio paveldo muziejaus artefaktai.

2003 m. M. Vosyliūtė AICA menotyrininkų konferencijoje Vilniuje perskaitė pranešimą apie dėvėtų drabužių parduotuves. Temą menininkė nagrinėjo įvairiomis įmanomomis klasifikacijomis, skirtingais aspektais, ieškojo žodžių junginio „skudurynas šventoriuje“ įtampų ir prasmių, rašė apie labdarą ir jos krikščioniškąjį aspektą, apie jaunesnių vaikų paveldimus išaugtus rūbus, apie perkurtas dainas, įkvėpimo šaltinius dizaineriams. 2009 m. vėl suaktyvėjo dėvėtų drabužių, komisinių parduotuvių, buitinės technikos taisymo punktų veikla, tapo madinga būti ekologiškai brandžiam ir perdirbinėti praeities išnaras. Tai lėmė ekonominė situacija ir ekologijos pamokos. Nors, menininkės teigimu, visų mūsų giminės iš kaimo visada ir viską rūšiavo dar iki tol, kai tai tapo madinga.

Iki spalio 30 d. Vilniuje, galerijoje „Kunstkamera“, veikia lietuvių dailės klasiko Adomo Galdiko (1893–1969) ikikarinio laikotarpio kūrybos paroda „Spalvų vėjas“. A. Galdikas buvo vienas iš Kauno meno mokyklos 1922 m. steigėjų ir vienintelis iš vyresnės kartos atstovų, kurį 1932 m. maištingasis jaunimas pakvietė į grupuotę „Ars“. Kūrybinį kelią pradėjęs nuo impresionistinio realizmo, dailininkas su entuziazmu bandė ir „ragavo“ įvairias tuo metu Europoje besirandančias meno stilistikas – ekspresionizmą, art deco, futurizmą; galiausiai, jau gyvendamas JAV, pasirinko grynąją abstrakciją. „Po M. K. Čiurlionio A. Galdikas yra vienintelis mūsų plastinio meno revoliucionierius gilia to žodžio prasme“, – apie bičiulį sakė Paulius Galaunė, muziejininkas, grafikas, meno kritikas. Iki lapkričio 5 d. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje veikia interaktyvi paroda „Pasaulis semiotiko akimis“.

Trikalbė (lietuvių, anglų, prancūzų) kilnojamoji skirta semiotiko, kalbotyrininko, mitologo, publicisto, rezistento, pabėgėlio lietuvio ir prancūzo Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992 m.) šimtosioms gimimo metinėms paminėti. Ši sukaktis įtraukta į UNESCO minimų datų sąrašą. Pasaulyje A. J. Greimas žinomas kaip vienas moderniosios semiotikos pradininkų. Parodą sudaro kelios dalys – „Semiotizatorius“ (skirtingais aspektais semiotiškai išnarstyti kasdienybės objektai) ir trys pasakojimai: apie Greimo gyvenimo vaidmenis, jo įkurtą semiotikos mokyklą ir kelias svarbias semiotikos sąvokas. Parodos eksponavimo metu bibliotekoje vyksta kiti projekto „Algirdas Julius Greimas: sugrįžimai“ renginiai.

Iki lapkričio 30 d. Kaune vyksta XI Kauno bienalė „YRA IR NĖRA: paminklo [ne]galimybės klausimas“.

Kas yra paminklas, koks, kada, kodėl, jis galėtų būti ar nebūti? – tokius klausimus kelia bienalė, oponuodama populistinei griovimo-statymo praktikai ir konservatyviam tradicionalizmui, vyraujantiems įamžinant kolektyvinę atmintį Lietuvoje.

Bienalės paroda vyksta miesto viešosiose erdvėse. Jos kuratorė menininkė ir rašytoja Paulina Pukytė pakvietė menininkus iš Lietuvos, Vokietijos, Slovėnijos, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Olandijos, Pietų Afrikos ir Lenkijos sukurti kūrinius specialiai Kauno miestui. Mieste pasklidusią ekspoziciją lydi trys parodos Paveikslų galerijoje.

Bienalės programa – www.bienale.lt