Ar pusryčių naudą iš tiesų kūnas gaudo

Jamesas Gallagheris, BBC sveikatos temų redaktorius, neseniai viename savo straipsnių svarstė, ar pusryčiai sureikšminami pagrįstai. „Pusryčiai – pats svarbiausias dienos maistas. Pusryčiai – puiki dienos pradžia. Pusryčiai – naudingi. Pusryčiai aktyvina metabolizmą. Pusryčiai neleidžia sustorėti. Tai mes visi girdėjome ir ne vieną kartą. Tačiau kai kurie mokslininkai teigia, kad tai – mitas, virtęs tiesa dėl to, kad buvo daug sykių kartojamas“, – savo straipsnį pradeda jis.

Svoriui įtakos nedaro?

Pasak sveikatos temų redaktoriaus, daugybė tyrimų įtikinamai įrodo, kad smarkiai nutukę žmonės dažnai praleidžia pusryčius. „Ir čia mes patenkame į spąstus: pavyzdžiui, kai kalbame, kad ledų pardavimai ypač išauga tuo pačiu metu, kai padaugėja nudegimų saulėje, tai nereiškia, kad ledai iššaukia nudegimus nuo saulės. Naudojant analogiją, galima daryti prielaidą, kad pusryčiai yra kai kas labai ypatingo. O gal nebūtinai? Gal didžioji dauguma pusryčiaujančių žmonių tiesiog gyvena aktyviau, labiau rūpinasi mityba ir apskritai daugiau dėmesio skiria sveikatai?“ – retoriškai klausia p. Gallagheris.

Juolab kad ir Didžiosios Britanijos sveikatos ministerijos pateiktoje ataskaitoje, skirtoje nutukimo problemoms nagrinėti, kalbama, kad „visiškai neaišku, ar egzistuoja tiesioginis arba netiesioginis ryšys tarp žmogaus svorio ir to, ar jis pusryčiauja. Gali būti, kad pusryčiai viso labo yra kitų gyvenimo būdo faktorių, kurie labiausiai veikia normalios kūno masės suformavimą, indikatorius.“

Pasak p. Gallagherio, keletas klinikinių tyrimų parodė, kad pusryčių atsisakymas ar jų valgymas nedaro jokios įtakos svoriui.

Rezultatai paties didžiausio iš jų buvo publikuoti žurnale „The American Journal of Clinical Nutrition“. Tyrime dalyvavo apie 300 dėl nutukimo kenčiančių ar papildomo svorio turinčių žmonių. Jiems buvo pasiūlyta arba visai atsisakyti pusryčių, arba juos valgyti kasdien visus keturis mėnesius, kol vyks tyrimas.

Tyrimą atlikęs profesorius Davidas Allisonas iš Alabamos universiteto interviu BBC teigia, kad tiek vienai, tiek kitai grupei priklausančių žmonių svorio pokyčiai buvo tokie patys, tad pusryčių valgymas ar nevalgymas tam įtakos neturėjo. Tiesa, daugelis žmonių, nustoję valgyti pusryčius, netgi priaugo svorio. Priežastis paprasta: jie nesumažino suvalgomo maisto kiekio per pietus ir vakarienę, todėl svoris augo toliau. Vis dėlto p. Ellisonas daro išvadą, kad patarimas nutukusiems valgyti pusryčius irgi didelės naudos neduoda.

Išvaduoja nuo alkio

Gydytoja Alison Tedstoun, Anglijos visuomenės sveikatos valstybinio departamento vyriausioji dietologė, mano, kad rytais valgyti reikėtų, nors ir sutinka su tuo, kad moksliškai pusryčių naudos iki galo dar niekas neįrodė. Ponia Tedstoun tiki, kad pagaminti sveikus pusryčius yra paprasčiau nei pietus ar vakarienę. Be to, pusryčiai išvaduoja nuo alkio jausmo tarp valgymų, jį neretai puolame malšinti itin nesveikais produktais.

Žinoma, ir idealūs pusryčiai iš principo neegzistuoja. Vis dėlto p. Tedstoun pataria rytais „galvoti apie produktus, turinčius maistinių skaidulų“. „Dažniausiai mūsų mityboje trūksta skaidulų, – kalba ji. – O paprasčiausia jų gauti yra būtent per pusryčius. Pavyzdžiui, valgant avižinius dribsnius: tai ir pigu, ir skanu!“

Pasak Susan Jebb, Oksfordo universiteto dietologės, daug maistinių skaidulų yra ir vaisiuose, duonoje su grūdų sėlenomis bei perdirbtuose grūduose, iš kurių gaminami javainiai arba dribsniai. „Aš dar patarčiau per pusryčius valgyti šviežius vaisius, o ne jų sultis gerti – juk vaisiuose irgi yra maistinių skaidulų“, – sako profesorė.

Pasak p. Gallagherio, pagrindinis pusryčių gerbėjų argumentas – kad sotūs ir naudingi pusryčiai padeda pagerinti mokymosi rezultatus. Ryšį tarp sveikų pusryčių ir mokymosi rezultatų pernai įrodė Kardifo universiteto mokslininkai.

Bet kai kurie jų kolegos linkę abejoti ir šiuo tyrimu. „Visiškai tikėtina, kad dažniausiai pusryčius praleidžia vaikai iš šeimų, kurioms prasčiau sekasi. Tačiau jeigu šeima nenori ar negali duoti vaikui pusryčių, tai visiškai tikėtina, kad toje šeimoje ne viskas yra gerai. Taigi, nieko keista, kad tokių šeimų vaikai prasčiau ir mokosi“, – sako Davidas Rogersas, Bristolio universiteto profesorius.

„Tai kaip toje informacijos gausoje susigaudyti?“ – retorinį klausimą užduoda p. Gallagheris. Baigdamas kontroversišką temą jis šmaikštauja, kad, nepaisydamas visos išgirstos informacijos, kaip įpratęs pusryčiams suvalgys dubenėlį dribsnių, nes be to jam sunku mąstyti. Galbūt dar suvalgys ir kokį vaisių.

Jaunimas nepusryčiauja

Jūratė Dobrovolskienė, dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė, brito straipsnį vertina skeptiškai. Pirmiausia ji atkreipia dėmesį į tai, apie ką jo straipsnyje neužsimenama: naktį, kai nevalgome, tulžyje pasigamina daug cholesterolio ir tulžies rūgščių, o nevalgantieji pusryčių šią problemą dar „pakūrena“. Ypač pavojinga pusryčių nevalgyti sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei dislipimedija (kraujo riebalų sutrikimu), t. y. žmonėms, kurių kraujyje padidėjęs cholesterolio kiekis.

„Yra tokių žmonių, kurie apskritai valgo kartą per dieną, bet tai yra labai blogas įprotis. Valgyti reikėtų ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę. Retai maitinantis padidėja tikimybė, kad tulžyje susidarys akmenų, gali kilti kitų sveikatos problemų“, – teigia p. Dobrovolskienė.

Anot jos, didelę klaidą daro ir tie, kurie vietoj pusryčių išgeria puodelį kavos, o ypač užpiltos, ne iš aparato. Tokie „pusryčiai“, pasak specialistės, tik sudirgina skrandį ir padidina gastrito tikimybę. Nepadės ir tai, jei prie kavos suvalgysite pyragėlį ar saldainį, išgersite vandens stiklinę.

Kiek lietuvių valgo pusryčius? „Neturiu statistinių duomenų, bet darau prielaidą, kad daugiau nei pusė lietuvių rytais valgo. Iš savo praktikos pastebiu, kad nepusryčiauti linkę jauni žmonės. Greičiausiai todėl, kad paprasčiausiai nespėja. Bet šis įprotis gali atsisukti rykšte. Jei ne po 5, tai po 10 metų jie pajus pusryčių nevalgymo pasekmes“, – mano gydytoja dietologė.

Ką gi dažniausiai lietuviai valgo pusryčiams? „Apskritai mūsų pusryčiavimo įpročiai nėra blogi. Lietuviai pusryčiams valgo vaisius, pieno produktus, košes. Sumuštinis irgi nėra blogas pasirinkimas, nebent jis kepamas, pridedama kaloringo sūrio, naudojama šviesi duona. Sumuštinis bus sveikas, jei naudosite juodą duoną su grūdais, ant jos dėsite liesos mėsos ar varškės, pomidoro ar agurko gabalėlį bei salotos lapą“, – dėsto ji.

Mitybos specialistė linkusi manyti, kad lietuvių mitybos įpročiai gerėja: „Informacijos apie sveiką mitybą ir visokių programų tikrai netrūksta. Negaliu sakyti, kad jau praregėjome, bet teigiamus poslinkius tikrai pastebiu.“

infogr.am::infogram_0_5_priezastys_kodel_reikia_valgyti_pusrycius