Enyaq su 132 kW elektriniu varikliu irgi rodo apie 17kWh 100 kilometrų. Tesla tik nuo 2018 metų išleistuose taupesniuose modeliuose energetinį efektyvumą pasiekė mažesnį nei 20 kwh/100 km.

Sutinku kai siurblys atsirado bet kalba einaba apie 2022 m EV, kaip ir nera ko lygint su 2017 m ir senesniais modeliais tuo metu Skoda net nezinojo kas yra EV. Bet kokiu atveju straipsnis nepakankamai issamus.

labai norisi tesla pagirti?

Ir kiek gi vairuotojų turi galimybę vakare prie tinklo pajungt?

Gausiai apgyvendintuose miestuose dėl automobilių stovėjimo vietų stygiaus daugiabučių kiemuose derėtų spartinti automobilių dalinimosi paslaugų plėtrą (kaip CityBee ir Spark). O didesnių miestų priemiesčių individualiuose namuose gyvenantiems 4 kilovatų galios elektros įvado turėtų užtekti transporto priemonę per naktį įkrauti nuvažiuoti 200 - 300 kilometrų. Lietuvos teritorijos mastu, toks atstumas yra pakankamas net tik asmeninėms, bet ir daugeliui komercinių kelionių, įvertinus tai, kad viešo įkrovimo stotelėse įkrovimo laikas siektų iki 20 minučių, per kurias būtų galima trumpam atsipūsti - papietauti. O elektromobiliuose įmontuoti šilumos siurbliai žiemos metu turėtų iki 5 kartų efektyviau šildyti transporto priemonę ir šitaip pailginti nuvažiuojamą atstumą tarp įkrovimų.

Patikslinimas - CityBee ir pan. yra automobilių nuoma, o ne dalijimasis. Nereikia keisti žodžių prasmės, iškraipant esmę. Užtenka ir putlerio pastangų toje sferoje (bandymų pakeisti žodžių prasmę). ;)

Tradicinė automobilių nuoma skiriasi nuo daiktų interneto principu sukurtos City Bee ir Spark pasidalinamos automobilių nuomos, nes tradiciniu atveju automobilį kas kartą tenka grąžinti jį išnuomojusiam juridiniam asmeniui. Daiktų internetas suteikė galimybę nuomos sutartį pasirašyti vieną sykį, o pasinaudojus automobiliu užuot grąžinus į nuomos punktą, jį palikti, kad ir savo daugiabučio kieme. Tik aišku šios nuomos atveju reikalingos papildomos investicijos, kad užtikrinti atsakomybę už turto apsaugą. Jeigu tarkim daugiabutyje gyvena 200 žmonių, o automobilių stovėjimo vietų yra iki 50, gauname kad didelei daliai žmonių tenka naudotis pavėžėjimo, taxi ar viešojo transporto paslaugomis, o daiktų internetu paremtos nuomos atveju automobilių pasidalijimą mieste būtų galima išnaudoti efektyviau ir teisingiau, - taip suteikiant žmonėms daugiau savarankiškumo.

Tai kad pilna tokių automobilių. Populiariausias Nissan Leaf ar VW Up tiek nuvažiuoja

Pas mus namie viryklė srebia iki 5 kW (jei viskas ant max). Šiaip pats gerai parašei, jei normaliai krauti namie elektromobilį, reikia turėti išmanų kroviklį, kuris ima ATLIKUSIĄ galią namie, taip nei išmuši saugiklius, nei reikės galią didinti. Taip pat ir taip nereikės esminių investicijų į tinklo atnaujinimą didžiojoje dalyje tinklo. Pakeisti visą nuperkamą kurą Lietuvoje į elektrą, Lietuvoje elektros poreikis išaugtų iki 30% (įskaitant tranzitinį eismą jau čia). Tas paklausos augimas didžiausias būtų naktį, kai elektra pigesnė, kai grįžęs namo esi. Jei elektra atpigtų dienomis (ypač dėl saulės elementų plėtros), tada prie ofisų daug kas pasikrautų. Apart probleminių vietų, kur ir dabar trūksta galios, elektros tinklo perdaryti nereikėtų.

Naktį elektra atpinga ir dėl to, kad dėl fizikinių inertiškumo procesų elektros gamybos metu atominėse ir šiluminėse elektrinėse veikimo galią galima mažinti tik iki tam tikros ribos. Dėl šios priežasties ir elektros kaina sumažinama, kad skatinti jos vartojimą naktį ir tolygiau paskirstyti elektros tinklo apkrovas tarp dienos ir nakties. Lietuvoje stuburinis 110 ir 330 kilovoltų elektros tinklas jau yra gerokai pasidėvėjęs ir statytas dar sovietmečiu. O iš jaunų žmonių yra mažai norinčių dirbti prie aukšto stiprumo elektrinių laukų - dalis ir aukščiau bijo. Nežinau kokie yra energetikos ministerijos planai šiuo klausimu, bet tikriausiai dar dešimt metų turime priimti reikalingiems sprendimams. Gali būti, kad žaliosios energetikos plėtra vyks lėčiau negu senėja elektros laidai ir gelžbetonio stulpai, todėl išliks poreikis naudoti itin aukštos 330 kV įtampos elektros tinklus, ir nors perdaryti jų nereikės, tačiau atnaujinti teks, kad atitiktų šiandieninius saugumo reikalavimus ir elektros tinklų statybos standartus.

Lietuvoje 40% visos sunaudojamos energijos tenka transporto sektoriui. Reiškia elektros suvartojimas sudaro mažiau nei 50% procentų visos energijos. Jeigu mes vystysime akumuliatorinį transportą, tai atsinaujinanti energetika pirmiausia padengs transporto sektoriaus bendrąsias energijos sąnaudas. VDV automobilių tarnavimo laikas smarkiai priklauso nuo kėbulo ir kitų mazgų nusidėvėjimo būklės. Vidaus Degimo Variklius turinčių naujų automobilių vis dar galima įsigyti, bet gyvenantys mieste vis labiau pasvarsto apie įsigijimą jei ne elektrinio, tai bent jau hibridinio automobilio. Tik tiek, kad VDV atveju ir pačiam variklio kapitalinį remontą galima pasidaryti, o hibrido elektroniką remontuoti jau reikia aukštesnės kvalifikacijos.

Gyvenantiems mieste rekėtų rimtai pasvarstyti ne apie hibridą ar elektrinį, bet apie dviračio pirkimą: ir kitiems neterši, ir sau sveikiau, ir šiaip daug kartų pigiau.

Taip, tiems kam daugiau nei 16 ir mažiau nei 60 tikriausiai bent retsykiais būtų naudinga pasivažinėti mieste su reikalais, jei ne paprastu, tai bent elektriniu dviračiu ar paspirtuku, bet jeigu važiuoti reikia toliau nei 3 kilometrus, tai Vilniaus mieste reikia jau turėti geresnę sportinę formą ypač dėl šaltų oro sąlygų ir kelio dangos žiemą, o Lazdynų, Ozo ir Narbuto kalnai skirti patikrinti charakterio tvirtumą ir atkakliausiems, - mieste yra vienetai žmonių, kurie kasdien mina į šiuos kalnus, tiesą pasakius net ir ne visi elektrinių paspirtukų modeliai turi pakankamą baterijos talpą, kad užkeltų ant šių kalnų.

Aš keisiu seną vdv į naują. Tiesiog neapsimoka man elektrinis

Taip, elektrinei transporto priemonei reikia pradinių investicijų, galbūt net garažo kad būtų patogiau įkrauti. O kad dar labiau sutaupyti į benzininį vidaus degimo variklį galima ir dujų įrangą įmontuoti.