Oršos mūšis – vis dar užmirštas Rytų Žalgiris: kodėl istorikai pergalę vadina neišnaudotu laimėjimu

Oršos mūšio 500-ųjų metinių minėjimas Vilniuje, 2014 m. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Rugsėjo 8-ąją sukanka 510 metų, kai prie Oršos, dabartinėje Rytų Baltarusijos teritorijoje, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pasiekė pergalę prieš Maskvos kunigaikštystės kariuomenę. Istorikai ją vadina įspūdingu, tačiau taip ir neišnaudotu laimėjimu, VŽ svarsto – kodėl?

Kartais atrodo, kad lietuvių karas su kryžiuočiais pasibaigė vakar. Na, užvakar. Todėl visi puikiai prisimena, kas vyko Žalgirio kautynėse, o daugelis – kuo pasibaigė, sakykim, Pilėnų gynyba. Bet tikriausiai ne vienas vis dar suklustų, išgirdęs mūšių ties Vedroša, Orša, Ula pavadinimus, liudijančius apie nuožmias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovas su kylančiu Maskvos kolosu.

O juk šios grumtynės (vien XVI a. įvyko net 5 karai) buvo ne mažiau dramatiškos, priešas – ne menkiau, gal net ir labiau grėsmingas. Tačiau sutelkus lietuvių ir lenkų jėgas kryžiuočius pavyko įveikti viename lemiame mūšyje, o Maskva, net ir nesyk triuškinta karo lauke, galų gale pasiglemžė Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę... Oršos mūšis – vienas šlovingiausių šių karų epizodų, daug kuo stebėtinai panašus į Žalgirio kautynes, iš esmės vis dar skendi užmarštyje.